- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sudarytas Lietuvos darbdavių konkurencingumo indeksas parodė, kaip jaučiasi sveikatos, farmacijos ir medicinos sektoriaus darbuotojai Lietuvoje. Šiuos rezultatus LNK žurnalistai aptarė su tyrimą atlikusios įmonės „Witmind“ direktore Živile Valeišiene.
– Kur situacija yra prasčiausia? Telšių apskrityje medikai jaučiasi prastai – ir darbo sąlygomis, ir emocine situacija, ir vadovavimu skundžiasi. Kuo dar ir kodėl?
– Mūsų atliktas nacionalinis visų darbuotojų tyrimas parodė, kad situacija sveikatos, farmacijos ir medicinos sektoriuje iš dešimties, kuriuos mes tiriame apskritai, nieko gero nežada. Serga mūsų sveikatos sektorius. Iš esmės paminėjote Telšių apskritį, bet mes žiūrime situaciją visoje Lietuvoje. Ir kaip bebūtų liūdna, mes kalbame apie tokias situacijas, kurias pastebime sveikatos sektoriuje – tai yra mobingo arba psichologinio smurto apraiškos. Mes nevertiname situacijų individualiai, bet net ir pastarosiomis dienomis girdėta situaciją iš Mažeikių ligoninės, kuri ir yra Telšių apskrityje, mus labai paskatino pasižiūrėt, ką mūsų turimi duomenys kalba apie visą situaciją, atsispiriant nuo šito pavyzdžio.
– Jūs atlikote apklausą, beveik 4 tūkst. darbuotojų dalyvavo. Tai kokie tie rezultatai, kur yra prasčiausia situacija? Kaip ir įvardinome – Telšiai?
– Situacija visam sektoriuj yra prasta, bet pati prasčiausia šiandien dienai būtų Telšių apskrityje. Labai arti to yra Alytus ir Marijampolė.
– Mes čia kalbam apie valstybines ir privačias įmones?
– Mes kalbam apie visą sektorių. Tačiau jeigu žiūrėtume ir privatų sektorių, ir valstybės valdomas organizacijas, situacija šiek tiek geresnė. Vadinasi, kada išimam tik privačiai valdomas įmones, matosi, kokia realiai situacija yra prasta.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai ką prasčiausiai vertina darbuotojai?
– Jeigu kalbėti specifiškai, atsispiriant nuo mums garsiausiai girdimų pavyzdžių, mes matuojame per tokį pjūvį, kurį vadinam emocinėmis naudomis. Į jas įeina lyderystės kokybė, vadovavimas, pagarba darbuotojui, bendravimas ir bendradarbiavimas, grįžtamasis ryšys, kiek galima teikti savo nuomonę, kiek yra laisvės priimti sprendimus. Tai kaip aš jaučiuosi darbe. Tai viena didžiulė dedamoji ir jeigu žiūrėti pagal mūsų turimus duomenis, patį aukščiausią vertinimo rezultatą Lietuvoje turi informacijos, ryšio ir technologijų sritis – 67 balus iš 100. Kalbant apie Lietuvos vidurkį, jis būtų 62 balai. Sveikatos sektoriuje mes turime 60. Ir jeigu išimtume privačiai valdomas įmones, turėtume 57. Telšių apskrityje turime 51.
– Galbūt tai yra todėl, kad tai regionas, mažas miestelis, ar tai gali būti susiję?
– Mes irgi darėme tokią prielaidą. Atrodė, tai mažas miestelis, atitolęs. Tačiau pasižiūrėjom į visos Lietuvos duomenis ir matome, kad situacija galėtų būti prastesnė. Deja, mes turim kitus regionus. Aplink didžiuosius miestus situacija nėra ideali, bet ji tokia pat gera, kaip Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
Kalbame apie tokias situacijas, kurias pastebime sveikatos sektoriuje – tai yra mobingo arba psichologinio smurto apraiškos.
– Paminėjote emocinį nepasitenkinimą. Kaip per kitus pjūvius vertinant, atlyginimas ir panašiai?
– Funkcinės naudos, tokios kaip atlyginimas, visoje Lietuvoje yra vertinamos panašiai. Didžiausią skirtumą mes matom vertinant emocines naudas. Dar jeigu galėčiau papildomai paminėti, kita ypatingai svarbi dedamoji, kur matome labai prastą situaciją yra vadovavimo kokybė. Tai irgi vienas iš elementų, kurį mes savo tyrime matuojame. Jeigu atsispirti nuo Lietuvos vidurkio, Lietuvos nacionalinių dirbančiųjų vertinimo vidurkis yra 60, sveikatos apsaugos sektoriuje – 58, be privačių organizacijų – 57, Telšių apskrityje – 49. Tai absoliučiai žemiausias vertinamas rodiklis, jeigu įvertintume visuose sektoriuose ir specifiškai šitoj apskrity.
– Ar yra sektorių, kuriuose nuotaikos dar prastesnės nei medicinoje ir farmacijoje?
– Deja, labai nedaug kur yra prasčiau. Dažniausiai matome nekilnojamo turto, statybų ir kartais maitinimo sektoriuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LSMU Kauno ligoninės ortopedai traumatologai pacientus priims šiuolaikiškose patalpose15
Iki šiol Gedimino gatvėje paslaugas teikę traumatologai ruošiasi įkurtuvėms naujose erdvėse Šilainiuose. Kauno miesto tarybai pritarus, baigtas statyti Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, palatomis, kons...
-
Po nelaimingo atsitikimo savo sūnų atpažino tik iš kojos piršto: visas Danielius buvo subintuotas1
Nors liepos 6-ąją Kavarske gyvenanti Puodžiūnų šeima įprastai švęsdavo su visa šalimi, šių metų minėjimas jų atmintyje įstrigs visam gyvenimui. Inga tą vakarą sulaukė kraupios žinios – jos sūnų Danielių nukr...
-
Vilniaus rajono savivaldybė taikys skatinamąsias priemones trūkstamiems gydytojams pritraukti
Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino gydytojų pritraukimui skirtas skatinamąsias priemones. Savivaldybės teigimu, tai apima darbo užmokesčio kompensavimą šeimos gydytojams, rezidentūros studijų kompensavimą bei priedų mokėjimą gydytojams ...
-
Mokslas patvirtino – fizinis aktyvumas yra raktas į ilgesnį gyvenimą2
Seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas yra susijęs su geresne sveikata ir ilgaamžiškumu. Vis dėlto, australų mokslininkų tyrimas parodė, kad judėjimo nauda yra net dvigubai didesnė nei buvo skelbta anksčiau. ...
-
Mokslininkai sukūrė nanorobotus, padėsiančius onkologiniams vaistams tiksliai pasiekti auglio vietą2
Sidnėjaus Universitetas ketvirtadienį pranešė, kad jo Nanotechnologijų instituto mokslininkai kuria nanorobotus, kuriuos naudojant vaistai nuo vėžio gali būti suleidžiami tiksliai į tam skirtą vietą. ...
-
Kova su tuberkulioze: skubius skiepus skatina reikalavimai užsienyje1
Tuberkuliozės statistika Lietuvoje vis dar yra grėsminga – 2023 m. duomenimis, fiksuota 619 šios ligos atvejų, 44 iš susirgusiųjų buvo vaikai. Skaičius neramina, nes 2022 m. tuberkulioze sirgo 23 vaikai. Esame viena iš daugiaus...
-
Š. Birutis mano, kad pandemijos metu antivakseriai tapo atstūmimo kultūros aukomis8
Socialdemokratas, kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis tikina – jam nėra priimtina vadinamoji atstūmimo (angl. cancel) kultūra. Politikas mano, jog COVID-19 pandemijos metu prieš vakcinas nuo koronaviruso pasisakiusieji gyv...
-
Visuomenei reikalingi ir „vyturiai“, ir „pelėdos“
Dažnai manoma, kad „pelėdos“ – žmonės, aktyviausi vėlai vakare, – yra tingesni ar mažiau organizuoti nei anksti besikeliantys „vyturiai“. Tačiau ši nuomonė nepelnytai nuvertina vakarinio tipo žmones. Tiesiog ...
-
Projekto „Saugus vaikas“ baigiamasis renginys: mums rūpi vaikų traumų prevencija1
Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo įstaigomis, baigė įgyvendinti projektą SAUGUS VAIKAS, skirtą vaikų traumų prevencijai. Projektas finansuotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, ...
-
Specialistai: perspėjimai dėl žalos sveikatai rūkančiųjų neveikia, prevencijos taktiką reikia keisti5
Lietuvoje rūkant kas trečiam suaugusiajam, o kas antram nepilnamečiui vartojant elektronines cigaretes, visuomenėje akivaizdžiai vis dar trūksta suvokimo apie alternatyvių tabako ir nikotino gaminių žalą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys ...