- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kol Europoje pasėliai išdegę, Lietuvoje – įprasta vasara. Tik ar tokia vasara tinka ūkininkams? Apie tai LNK reportaže buvo kalbama su ilgamečiu ūkininku Vidu Juodsnukiu.
– Ar ši vasara Lietuvos ūkininkams yra gera?
– Mes, ūkininkai, kuo toliau, tuo labiau jaučiame klimato kaitą. Ekstremalūs iššūkiai tik dažnėja. Jeigu prieš trejus metus Lietuvoje patyrėme sausras, po du mėnesius neiškrisdavo nė lašas kritulių, ūkininkai stengdavosi įsivesti laistymo sistemas. Kai sausa – gali palaistyti. Šiais ir praėjusiais metais mus jau skriaudžia stichinės nelaimės, kritulių mėnesinės normos iškrenta per pusę paros ar parą, o su tuo ūkininkams susidoroti yra ypač sunku.
– Ar šią vasarą ūkininkams tai yra didžiausia problema?
– Problemų ūkininkai turi daug. Tai yra verslas kaime, kur yra padidėjusi rizika, tiek rinkos rizika, tiek klimatinės sąlygos. Ūkininkai tokiose ekstremaliose situacijose būna pastoviai. Daugiametė istorija parodė, kad su ekstremaliomis situacijomis geriausiai susitvarko šeimos ūkiai. Deja, Lietuvoje šeimos ūkiams nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Apie 4 proc. ūkininkų – stambūs ūkiai, žemės ūkio bendrovės. Manau, kad jie garsiausiai šauks, kad jie turi kokių nors bėdų. Smulkieji ūkininkai yra mažai asocijuoti ir tas bėdas mažai įvardina. Tad valdžia ir kreipia didžiausią dėmesį į stambius ūkius, kad jie nukentėjo, jiems reikia padėti.
Mes, ūkininkai, kuo toliau, tuo labiau jaučiame klimato kaitą. Ekstremalūs iššūkiai tik dažnėja.
Lietuvoje žemės ūkio politika nepadeda daugumai ūkininkų dorotis su tomis problemomis. Kodėl dabar Lietuvoje brangiausi yra žemės ūkio produktai? Nes gamintojai, ypač smulkūs, vidutiniai praktiškai negavo ES paramos, negauna paramos nuo stichinių nelaimių. Problemos – ne tik klimatinės sąlygos. Buvo vykdyta žemės ūkio žalinga politika.
– Kam yra sudėtingiausia tokiomis oro sąlygomis?
– Visiems pakankamai sudėtinga. Gal augalininkystės ūkiai ir su kitokiomis problemomis susiduria, pavyzdžiui, netinkamas trąšų panaudojimas. Kai buvo perdozuota azotu, miežiai išaugino daug žalios masės, lietus suguldė, bus rimtų problemų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar bus sulaukiama kompensacijų dėl kritulių, užtvindytų laukų?
– Praktiškai neįmanoma Lietuvoje gauti kompensaciją. Daugelis šalių pasirenka unikalų kompensavimo būdą – tam tikra suma skiriama iš ES lėšų, nes ES kreipia didelį dėmesį į paramą ūkininkams, dalis iš nacionalinio biudžeto. Reikia tik protingo tos paramos paskirstymo subalansavimo.
– Kiek brangs derlius?
– Sunku paskaičiuoti, nes brangimui daro įtakos pasiūla ir paklausa. Mes priešpaskutiniais metais pastebime, jog žemės ūkio produkcijos pirkimas yra kritęs. Priežastys – tiek užsitęsusi pandemija, tiek energetinių resursų pabrangimas, karas. Viskas gula ant ūkininkų pečių. Kompensavimo mechanizmo kol kas nėra sukurta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse7
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Premjeras: didesnis gynybos finansavimas, avansiniai mokėjimai leidžia „nusipirkti laiko“
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. ...
-
Vyriausybė kurs specialią komisiją: verslo atstovai turi pageidavimų
Premjerui Gintautui Paluckui žadant formuoti biurokratinės naštos mažinimo komisiją, verslo atstovai tikisi, jog joje bus po lygiai verslo struktūrų ir valdžios atstovų, o jai galėtų vadovauti verslo deleguotas žmogus. ...
-
Didėja ir pensijos, ir įmokos: ką svarbu žinoti?18
Kaip ir kasmet, Naujieji atneša nemažai pokyčių. Šįkart apie pasikeitusias „Sodros“ išmokas ir įmokas. Senjorai sulauks didesnių pensijų, ūgtels vienišo asmens išmokos, pasikeitė mažiausios ir didžiausi...
-
Premjeras – apie lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje1
Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuvi&scaro...