„Pristačiau prioritetus. Atsiranda naujų akcentų, tas bus plačiau pristatyta trečiadienį, nes tikrai gerbiu opoziciją, kuri grįžta, noriu, kad ir ji išgirstų. Bet tuose pasiūlymuose yra daugiau akcentų į oro gynybos stiprinimą Lietuvoje“, – pirmadienį po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė jis.

Ministras tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

„Tai, ką pristatysiu, yra tam tikras balansas tarp divizijos sunkinimo ir divizijos įgalintojų, kas yra oro gynybos sistemos. Kalbame apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo vyks trečiadienį Vyriausybėje.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, dėl naujų prioritetų papildomo finansavimo poreikis nesikeičia.

„Krašto apsaugos ministras pristatė savo požiūrį dėl finansavimo prioritetų. Dėl to, sakyčiau, finansavimo poreikis nelabai smarkiai keičiasi“, – sakė ji.

Anksčiau skelbta, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.

„Mes, kaip ir praėjusį kartą kalbėjome, kad yra gerų priežasčių, dėl ko krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuos prioritetus peržiūrėjus nelabai kas keičiasi tuo požiūriu. Tiesiog kitokie ministro prioritetai pagal tai, kaip jam atrodo, į ką investuoti būtų išmintingiausia artimiausiu laikotarpiu“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė tvirtino, kad naujasis planas „skamba logiškai“.

„Ir, man atrodo, kad dabar bus daugiau aiškumo“, – teigė ji.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat teigiamai atsiliepė apie gynybos prioritetų pokyčius.

„Tai, kas mums šiandien preliminariai buvo pristatyta, mes, viena vertus, matome, kad mūsų pozicija, jog reikia įtraukti daugiau šiuolaikinių technologijų į mūsų gynybą, buvo išgirsta, ką matome ir iš karo pamokų Ukrainoje. Gal daugiau ir apie dronus kalbama“, – sakė politikė.

„Ta kryptis yra gera, jaučiamės, kad esame gal kiek prisidėję Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje su gynybos pramone. Trečiadienį tai bus detaliau pristatyta visiems“, – pridūrė ji.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų.

Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.