„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

Apie tokią iniciatyvą valdantieji „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.

„Dalis šitų pasiūlymų yra iš Finansų ministerijos pasiūlytų kelių scenarijų. Mes nesiūlome kelių scenarijų – nustokime žaisti su keliais scenarijais. Mes siūlome vieną realų scenarijų“, – žurnalistams Vilniuje sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Laikas nustoti piešti tamsius apokaliptinius Lietuvos ateities scenarijus. Dalis visuomenės yra išgąsdinta, dalis investuotojų gyvena neapibrėžtume, mes matome ženklų, kad iš Lietuvos gali pradėti išeiti užsienio kapitalas ar vietos kapitalas. Mes to nenorėtume“, – kalbėjo ji.

Anot Laisvės partijos, jos pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, benzinui, dyzelinui, taip pat – alkoholiui ir tabakui.

Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. eurų, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15 procentų.

A. Armonaitė sakė, kad perskirstant savivaldai tenkančią GPM dalį savivaldybių biudžetų augimas nebūtų toks spartus, kaip dabar, tačiau asignavimai nemažėtų.

„Finansavimas savivaldai nėra mažinamas. Tiesiog dėl ekonomikos augimo ir egzistuojančios formulės savivaldai tenkanti dalis auga labai reikšmingai“, – teigė Laisvės partijos lyderė.

Anot jos, didžiąją dalį prognozuojamos sumos iš akcizų – apie 97 mln. eurų – padėtų surinkti lengvatos žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams atsisakymas.

A. Armonaitė pabrėžė, kad savo iniciatyvomis „laisviečiai“ neužkrautų naštos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, bet tuo pačiu gynybos finansavimas augtų daugiau ar mažiau prisidedant visiems.

„Man atrodo, kad visi šie pasiūlymai yra realūs“, – kalbėjo politikė.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas.

L. Kasčiūnas remia „laisviečių“ siūlymus dėl gynybos finansavimo

Krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlomus mokestinius pakeitimus didinti gynybos finansavimui, nors pripažįsta, kad dėl iniciatyvos detalių dar galima diskutuoti.

„Nustebsite, bet aš už“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras.

L. Kasčiūnas sakė, kad savivalda gautų naudos iš didesnio gynybos finansavimo, nes rūpinasi civiline sauga, o už papildomus asignavimus įsigyjant oro gynybos sistemas miestų apginamumas augs.

„Savivaldoje daug kur palengvėja darbų, kai tavo miestai yra uždengti“, – teigė ministras.

Jis tvirtino, kad dėl pasiūlymo detalių dar galima diskutuoti, bet idėja paimti reikiamas lėšas iš kuo įvairesnių šaltinių yra teisinga.

„Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas. Tai šitoje vietoje kažkokia nedidele dalimi, aš manau, visi galėtume (prisidėti – BNS)“, – sakė L. Kasčiūnas.

G. Skaistė „laisviečių“ idėjų dėl gynybos nekomentuoja, teiks turinčias didžiausią paramą

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nekomentuoja Laisvės partijos trečiadienį pateiktų pasiūlymų dėl papildomų lėšų gynybai ir sako, kad Vyriausybė pateiks daugiausia palaikymo Seime galinčias sulaukti iniciatyvas.

„Gerai, kad partijos dalyvauja diskusijoje, siūlo savo variantus. Manau, kad artimiausiu metu diskusijose išsigryninsime, kurie konkretūs pasiūlymai sulaukia didžiausio palaikymo, turi didžiausio potencialo sulaukti palaikymo parlamente ir turbūt su tais konkrečiais pasiūlymais artimiausiu metu keliausime į parlamentą“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Skaistė.

„Kadangi parlamente reikia daugiau nei 50 proc. balsų, tai tam reikalingas platus politinis sutarimas. Norėtųsi, kad ir opozicija palaikytų (siūlymus – BNS) tam, kad tęstinumas išliktų ir kitoje kadencijoje“, – pridūrė ji.

Ministrė nedetalizavo, kada Vyriausybė pateiks konkrečius pasiūlymus dėl papildomų lėšų šaltinių gynybai, tačiau ragino pateikimo laiko nesieti su artėjančiais prezidento rinkimais, vyksiančiais gegužės 12 dieną.

„Šiais metais turime tris rinkimus. (...) Matyt, jeigu visi rinkimai kažkaip įtakotų sprendinį, galų gale turbūt tos diskusijos apskritai būtų nereikalingos. Man atrodo, tai tikrai nėra atskaitos taškas“, – teigė G. Skaistė, paklausta, ar pasiūlymai dėl papildomų lėšų gynybai siekiant išvengti papildomų diskusijų nebus pateikti po šalies vadovo rinkimų.

„Manau, kad tuomet, kai sulauksime visų politinių partijų pasiūlymų ir matysime, kad tie pasiūlymai gali sulaukti parlamente palaikymo, tuomet įstatymas ir bus registruotas“, – pridūrė ji.

Ministrė pakartojo, kad įstatymą, skirtą įkurti specialųjį gynybos fondą, siekiama priimti Seimo pavasario sesijoje.

G. Skaistė tikino, kad perskirstant savivaldybėms tenkančias lėšas dėl ekonomikos augimo jos neprarastų dabar gaunamų pajamų: „Dalį augančių pajamų būtų galima nukreipti gynybos finansavimui“.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Tarp siūlymų taip pat gali atsirasti didesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas savarankiškai dirbantiesiems.

Prezidentas nepritaria „laisviečių“ siūlomam GPM perskirstymui gynybai: nemanau, kad gerai atimti pinigus iš savivaldybių

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria „laisviečių“ idėjai, kad dalį lėšų reikalingų gynybos finansavimui galima surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį.

„Nemanau, kad gera idėja yra atiminėti pinigus iš savivaldybių. Gaila, kad kai kurios partijos, kurios neturi merų, būtent tokiu keliu ketina eiti“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.

Prezidentas teigia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu galėtų būti verslo pajamų mokesčiai.

„Jeigu verslininkai sutinka, tai verslo pajamos yra pagrindinis šaltinis“, – sakė jis.

Taip pat G. Nausėda toliau palaiko idėją, kad gynybos finansavimui galima skolintis. Anot jo, kadangi Lietuvos skola nedidelė, nereiktų taip susitelkti į Mastrichto kriterijus, apribojančius deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

„Taip pat, be abejo, egzistuoja skolinimosi instrumentas. Nepamirškime, kad esame viena iš mažiausią skolą turinčių valstybių. Ir ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai gynybos išlaidos yra egzistencinės svarbos, mes neturėtume viską suvesti vien tik į konkretų rodiklį – Mastrichto kriterijų“, – aiškino G. Nausėda.

Šalies vadovo manymu, Lietuva šiuo metu turėtų siekti 3,5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Anot jo, siekiamybė galėtų būti ir 4 proc. nuo BVP, bet toks tikslas neturėtų būti pasiektas vien tik didinant mokesčius.

„Jeigu pavyktų pasiekti 4 proc. būtų gerai, bet nesinorėtų, kad tai būtų pasiekta vien tik mokesčių didinimo sąskaita“, – aiškino jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

????

???? portretas
kai kas uzdirba : 10000 -100000 euru! kodel? Kai kas pralosia virs 40 milijonu ! kodel? va jie ir turi kur padet lesas savo ,kodel Tauta turi skursti o jie lobti ,kodel? Kodel tuo nesidomi prokuratura ir kitos institucijos ,ka visur savi ?

kurikas

kurikas portretas
siulau savivaldybems namus sildyti istisus metus ,taip sukrapstysit reikiamu centu ginybai ,kuri kazi ar uz juos ,surinktas lesas sugebes ka nors apginti ,bet lesos bus surinktos ir gales nusesti uzsienio bankuose jiems,jeigu kas ?

Vot tep.

Vot tep. portretas
Visada sakiau ir sakysiu kad tas gynybos mokestis turi būti susietas su turto turėtojais, nes ką mes turime ginti, turtuolius nuo jų turto sunaikinimo, o dešimtimis tūkstančių eurų atlyginimai, einantys iš valstybės biudžeto, o biurokratinio aparato, visokių kontorų kontorėlių, departamentų su pasikartojančiomis funkcijomis, kur nedursi visur priveista savų, nes kaip išsilaikysi valdžioje jeigu aplinkui nebus tokio veislyno.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių