„Atvykstančių vaikų skaičius auga, šiandien turime jau ne tokį mažą skaičių – 2785 vaikai iki 18 metų, kurie registravosi Lietuvoje. Jiems esame pasirengę suteikti ugdymą“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje trečiadienį sakė politikė.

Pasak jos, tam pasirengę „visi ugdymo lygmenys“.

„Žinoma, labai svarbus formalus ugdymas, tačiau dar svarbesnis – adaptacinis periodas. Mes raginame mokytojus, mokyklas pirmiausia atsižvelgti į vaikų psichinę sveikatą. (...) Tuomet jau po truputį integruosime į formalųjį ugdymo procesą“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė.

Žinoma, labai svarbus formalus ugdymas, tačiau dar svarbesnis – adaptacinis periodas.

ŠMM ministrės teigimu, inventorizacija parodė, kad bendrojo ugdymo sistema yra pajėgi priimti apie 30 tūkstančių moksleivių. Nemažai vaikų jau šiomis dienomis atėjo į mokyklas.

Anot J. Šiugždinienės, tiek ministerija, tiek kiekviena savivaldybė renka informaciją apie neformalaus ugdymo užsiėmimų pasiūlą kiekvienoje savivaldybėje. Jose paskirti asmenys, kurie atsakingi už švietimo klausimą. Kontaktai skelbiami ir ŠMM, ir savivaldybių internetinėse svetainėse.

„Esame paskelbę tiek lietuvių, tiek ukrainiečių kalbomis dažniausiai užduodamų klausimų sąrašą, visa informacija pateikta“, – sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, P. Peleckio / BNS nuotr.

Atvyko apie 170 mokytojų

Vilniaus lietuvių namai nuo kitos savaitės konsultuos mokytojus lietuvių kalbos pamokų užsieniečiams klausimais. Į ugdymo procesą ketinama įtraukti ir į Lietuvą nuo karo pabėgusius Ukrainos pedagogus.

„Tarp pabėgusių nuo karo yra ne vienas, kuris turi pedagoginį išsilavinimą, juos galima įtraukti į ugdymo procesą“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Anot ministrės, tai ir daroma jau dabar, tokie pedagogai mokyklose įdarbinami mokytojų padėjėjais. Netrukus ketinama priimti Vyriausybės nutarimo pakeitimą, kuris leistų mokytojams pradėti dirbti nemokant lietuvių kalbos, tačiau nustatant aiškų periodą, per kurį būtų privalu išmokti kalbą.

Tarp pabėgusių nuo karo yra ne vienas, kuris turi pedagoginį išsilavinimą, juos galima įtraukti į ugdymo procesą.

„Turime registruotus apie 170 ukrainiečių mokytojų, daugiausiai anglų kalbos, pradinių klasių. (...) Kur bus galimybė, mes sudarysime galimybę vaikams bent tam tikrų dalykų mokytis ukrainiečių kalba“, – sakė ministrė.

Paprastai kitakalbiai vaikai mokyklose pirmiausiai mokomi lietuvių kalbos, vėliau istorijos ir kitų dalykų.

„Periodas iki to laiko yra skirtingas, vienos šeimos planuoja jau dabar likti ilgiau Lietuvoje, kitos galvoja ir tikisi, kad karas baigsis labai greitai“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Vieni nori, kad vaikai gautų daugiau neformaliojo ugdymo, psichologinės pagalbos ir tikisi, kad jie išvyks atgal į tėvynę, kiti tikrai planuoja gyvenimą Lietuvoje, mums labai svarbu, kad mokėtų ir mokintųsi kalbos, nes tik mokėdami galėtų normaliai integruotis į visuomenę“, – teigė ministrė.

Jei mokyklas pradės lankyti daugiau ukrainiečių vaikų, atsižvelgiant į jų skaičių, ministrės teigimu, gali būti sudaromos ir atskiros ukrainiečių klasės.