- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per ateinančius 30 metų Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai turėtų taip išsiplėsti ir pasikeisti, kad galės aptarnauti tris kartus daugiau keleivių – 17 mln. Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą iki 2052 m. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi Simonu Bartkumi.
– Ar paskaičiavote, kiek lėšų reikės tam didžiuliam utopiniam planui, po kurio viskas būtų kitaip?
– Aš nevartočiau žodžio „utopija“, nes planas yra sudarytas kiekvieniems metams artimiausiems 30 metų. Čia galima skirtingai vertinti. Tolimiausias laiko taškas yra 2052 m., tai atrodo labai toli. Bet tai nereiškia, kad tik 2052 m. tie planai ir bus įgyvendinti. Dalis tų planų jau yra įgyvendinama. Ir turbūt naujo išvykimo terminalo statybos yra ryškiausias to pavyzdys. Dabar mes sakom, kad artimiausiu metu mums neužteks to išvykimo terminalo. Jo užteks išvykstantiems keleiviams, bet atvykstančių keleivių patirtis bus ženkliai prastesnė. Dėl to mes norim jau dabar imtis veiksmų tam, kad galėtume kuo greičiau pradėti statyti atvykstančių keleivių terminalą, kad galėtume Vilniaus oro uosto pajėgomis padidinti iki 7,5 mln. keleivių aptarnavimo per metus. Mūsų dabartiniai pajėgumai buvo projektuoti 3 mln. keleivių per metus. Metai baigėsi, 2023 m. aptarnavome 4,4 mln. keleivių per metus. Tai pagrindinis mūsų ilgalaikio išvystymo plano tikslas yra, kad niekada per artimiausius 30 metų netektų atsidurti tokioje situacijoje, kai mes turim mažiau pajėgumų negu yra keleivių.
– Tai kiek pinigų reikės tokiems planams įgyvendinti?
– Tai atvykimo terminalui apie 70 mln. eurų bus reikalinga, apie 40 mln. eurų bus reikalinga esamų terminalų pertvarkai ir galutinei integracijai į vieną sistemą. Dar apie 10 mln. eurų numatyta tokiai centrinei aikštei, kurioje susijungtų visi mūsų keleivių terminalai. Kas yra geras dalykas, kad mes didžiąją dalį šitų investicijų esame pasiryžę skirti iš įmonės uždirbtų lėšų arba mūsų skolintų lėšų. Tai iš esmės reiškia, kad mes planuojame, kad mūsų komercinė veikla leistų finansuoti visą šitą plėtrą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Srautai didės, vadinasi, reikės ne tik daugiau pastatų, bet ir daugiau žmonių. Ar nusimatėt, kiek naujų darbo vietų bus sukurta ir iš kur gausit naujų darbuotojų? Nes ir šiuo metu galbūt susiduriate su iššūkiais, kad galbūt darbui nelabai patraukli vieta yra oro uostas.
– Darbuotojų mums šitoj vietoj pavyks pritraukti. Mes vien per šiuos metus esame suplanavę apie pusšimtį papildomų darbo vietų. Tikėtina, kad žiūrint ilgesnę perspektyvą, su keleivių ir skrydžių srautų augimu, tų darbuotojų mums reikės daugiau.
– Visiems įdomu, kur galėsime keliauti po 30 metų. Ar planuojate kažkokių tolimų reisų?
– Kalbėti apie konkrečius maršrutus žvelgiant į 30 metų perspektyvą yra gerokai sunkiau negu kalbėti apie infrastruktūrą ir plėtrą. Aš manau, kad nereikės laukti 30 ar net 10 metų, kad atsirastų tiesioginiai skrydžiai į Šiaurės Ameriką arba konkrečiai JAV.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas12
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...