- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panevėžio ligoninėse nebėra alergologo, o gyventojų – netoli 90 tūkst. Panevėžiečiams siūloma vykti arba į privatų kabinetą, arba į kitą miestą. Respublikinė Panevėžio ligoninė aiškina, kad tokio specialisto neranda jau pusmetį. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina ir pačią ligoninę, esą ji nėra net išplatinusi darbo skelbimo, tačiau rajonų ligoninių vadovai sako, kad situacija su gydytojais specialistais prastėja kone visur, išskyrus Vilnių ir Kauną.
Kur situacija prasčiausia ir kokių specialistų trūksta papasakojo Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.
– Problema, apie kurią asmeniškai girdėjau prieš 20 metų, kad labai neatsakingai elgiamės su išvažiuojančiais gydytojais. Kad leidome tokiose šalyse kaip Norvegijoje, Anglijoje, Vokietijoje susidaryti šimtinėms mūsų medikų diasporoms. Jeigu Panevėžyje trūksta specialistų, lygiai taip pat ir pas mus, Joniškio miestelyje, Šiaulių regione. Labai trūksta bendro profilio specialistų: vidaus ligų gydytojų, šeimos gydytojų, skubiosios medicinos gydytojų, kurie mums užtikrina svarbiausias dienines paslaugas, nes konsultantą iš Kauno gali prisikviesti kartą per savaitę ar kartą per mėnesį. Kažką pabudėti irgi gali prisikviesti, bet tų žmonių, kurie užtikrina kasdienes paslaugas, jų be galo trūksta.
– Ar žinote kitų mažųjų miestų problemas? Ko jiems trūksta?
– Problemos visur yra tokios pačios. Jau du–tris metus sakau, kad ta byranti sistema pradės griūti ir tai, turbūt, prasideda dabar. Matau, kad daugelyje vietų bijoma pripažinti tiesą, įvairiais būdais bandoma „užkamšyti skyles“. Visuose rajonuose, kurie yra nutolę nuo Kauno ir Vilniaus, bendro profilio gydytojų trūkumas tikrai yra, ypač, kai kalbame apie kokybiškas paslaugas, o ne apie skyrių užkamšymą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip gali taip nutikti, kad tokio dydžio mieste kaip Panevėžys, pritrūko vieno vienintelio alergologo, kuris galėtų pakonsultuoti? Ar jums tai suvokiama?
– Suvokiama, nes čia – ledkalnio viršūnė. Atrodo, kad tas dešimtmečius ignoruotas problemas reikės išspręsti mano kartai. Turime giliai pažiūrėti, kodėl tokios problemos išsivystė, turime pažiūrėti į medikų rengimą ir pradėti ieškoti pavyzdžių, kaip tokias problemas sprendžia kitos šalys, nes mūsų medikų parengimas – itin rigidiškas ir jau sutrūnijęs. Žmonėms nereikia alergologo, jiems reikia paslaugos, kuri apima alergologiją. Galbūt lanksčiau galime pažiūrėti į papildomas kvalifikacijas vidaus ligų gydytojams, šeimos gydytojams, skubios medicinos gydytojams, kurie pabaigė rezidentūrą. Galbūt jie domėjosi būtent imunologija, alergologija, astma. Turime išeiti iš to burbulo, iš to socialistinio modelio, turime liberalizuoti savo požiūrį, medikų rengimą, nes jau autobusais nieks gydytojų neatveš. Paskyrimo nėra, todėl reikia galvoti, kaip sukurti sąlygas. Jeigu tokia situacija išlieka, tai rodo, kad mes turime sisteminių bėdų.
– Galbūt prie problemų sprendimo galėtų prisidėti valstybė ir savivaldos?
– Manau, kad būtent medikų rengimo procese didelė atsakomybė ir tenka Sveikatos ministerijai. Jai reikia pilnai perimti medikų ruošimą, nes dabar per pusę dalinasi su Švietimo ir sporto ministerija. Reikia suplanuoti medikų rengimo modelį, apie kurį mes kalbėjome. Tai – sisteminė problema. Įdomu, kada ją išspręsime.
Čia – tiesiog ruletė ir karštos bulvės mėtymas.
Kalbant apie savivaldybę, man kaip gydytojui, tokie sprendimai nėra tvarūs. Pririš žmogų prie daugiatūkstantinės paramos, nes paramą gali pasiimt nebūtinai pačios geriausios kompetencijos gydytojas, o tai sukelia labai daug klausimų jau esančiam kolektyvui. Čia – tiesiog ruletė ir karštos bulvės mėtymas. Mes turime peržiūrėti ir liberalizuoti medikų rengimo sistemą.
– Ar pacientai, tarkime, iš tokio didesnio miesto kaip Panevėžys, pasitikės gydytojais, kurie dirba mažesniame mieste?
– Tai kultūrinis dalykas. Matau, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar nenoriai žiūri į universitetinę ar respublikinę ligoninę, o jaunesnių žmonių požiūris liberalesnis, nes jaunas žmogus žiūri į specialistą. Gyvename XXI amžiuje, nepamirškime telemedicinos galimybių. Kad alergologas nedaro kažkokių intervencijų, reikia proto, o protą galime pasitelkti telemedicinos galimybėmis. Generalistas – plataus profilio specialistas, kuris konsultuoja žmogų, jis jau turi tam tikrą žinių pagrindą ir po to pats pasitaria su specialistu. Pats modelis, kada vykdome pacientų logistiką, nėra išdirbtas. Bent jau alergologo prasme – ji yra išsprendžiama. Bet kai ateina klausimas apie intervencinį radiologą, kuris gydo žmones ištiktus insulto, čia – visai kitas dalykas, nes to gydytojo reikia vietoje visą parą. Ta problema ateis ir jos jau taip paprastai neišspręsime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Proveržis: šią grėsmingą ligą gydys žymiai paprasčiau
Širdies nepakankamumas – dažna ir grėsminga diagnozė, tačiau medikai turi gerų žinių – pasiektas gydymo proveržis. Santaros klinikos pradėjo taikyti naują procedūrą, implantuodami specialius spaustukus per kateterį, be jokio pj...
-
Sportas – be streso ir savęs alinimo
Tyrimai rodo, kad sportuodami kai kurie žmonės patiria nepatogumą, gėdą dėl savo kūno, nuolat tikrina savo atvaizdą veidrodžiuose ar kitaip kontroliuoja savo išvaizdą. Taip dažniau elgiasi žmonės, jaučiantys kūno svorio stigmą, nepasitik...
-
Po vėžio operacijos – nežinia: Simona Milinytė prabilo apie miglotą ateitį
Dainininkė ir aktorė Simona Milinytė išgyvena sunkias akimirkas. Po Los Andžele atliktos sudėtingos žarnyno vėžio operacijos gijimas – ypač sunkus, o ramybės neduoda ir drastiški mitybos pokyčiai. Pokalbyje su LNK.lt Simona papas...
-
Ilgalaikis stresas keičia žmogaus kūną ir mintis: kaip su tuo kovoti?
Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos...
-
Lietuvą masiškai apniko klastingi kraujasiurbiai: iki pandemijos – vienas žingsnis?
Lietuvą masiškai apniko blakės. Taip nutiko dėl to, kad lietuviai ėmė vis daugiau keliauti, o neapsižiūrėję šių greit plintančių kraujasiurbių parsiveža namo. Kasmet blakių skaičiai šokteli daugiau nei 20 proc. Specialistai...
-
Mokslininkai ragina keisti požiūrį į nutukimą: remtis reikia ne vien KMI rodikliu1
Mokslininkai siūlo pradėti kitaip žiūrėti į nutukimą ir jo nebediagnozuoti remiantis vien kūno masės indeksu (KMI). Žurnale „The Lancet“ teigiama, kad nustatant bendrą paciento sveikatos būklę daug naudingesnis yra kitas rodiklis &ndas...
-
Pernai paaukota daugiausia kraujo Lietuvos donorystės istorijoje1
Praėjusiais metais neatlygintinai paaukota daugiausia kraujo šalies donorystės istorijoje, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras (NKC). ...
-
Apsinuodijimas smalkėmis – žiemos pavojus
Šaltuoju metų sezonu stebimas žmonių, apsinuodijusių anglies monoksidu (smalkėmis), skaičiaus padidėjimas. Anglies monoksidas (CO) – bespalvės, bekvapės, beskonės, nedirginančios dujos, šiek tiek lengvesnės už orą, tad apsinuo...
-
Pasveikę neskubėkime grįžti į įprastą ritmą
Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat siekiame greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę stengiamės kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai primena, kad ne visada sveikimą galima paskub...
-
Reta liga – 100 lietuvių genuose
Friedreicho ataksija – genetinė liga, būdinga europiečiams. Vakarų Europoje atlikti skaičiavimai ir tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 šia liga sergančių žmonių. Tačiau nei šie žmonės...