- Birutė Vyšniauskaitė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Šiuo metu vyksta du karai. Pusiau pasaulinis – karas Sirijoje, kuriame dalyvauja daug valstybių, ir Ukrainoje. Ar pastarasis galėtų persimesti arčiau mūsų? Tokių duomenų neturiu ir ženklų neįžvelgiu. Bet gal mano žiūronai per silpni?“ – vertindamas Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovų pastebėjimus, kad Rusijai pasiruošti karui prieš Baltijos šalis pakaktų 24–48 valandų, svarstė buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus.
Apie tai, kad Rusija gali per 24–48 valandas pasiruošti karui prieš Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, pirmadienį Seime po VSD vadovo Dariaus Jauniškio ir kitų specialiųjų tarnybų metinio pranešimo kalbėjo ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Signalas yra tas, kad NATO ir Lietuva turi būti pasiruošusios konfliktui per 24–48 valandas, tai signalas tiek NATO planuotojams, tiek mums. Kalbant apie „Zapad“ [Rusijos karinės pratybos, planuojamos Karaliaučiaus srityje šių metų rugsėjį – LRT.lt], reikia pažymėti ir sąjungininkų karių buvimą čia, jų pačių įsipareigojimą, kad jie yra visiškai integruoti į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas. Lietuvos kariuomenė ir pasiruošę sąjungininkai – jau čia“, – teigė ministras.
Grėsmėmis iš Rusijos gąsdinama nepagrįstai?
Pastaruoju metu beveik kasdien girdima, kad Rusijos grėsmė Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims bei jų kaimynėms vis didėja.
Negana to, neseniai buvo paskelbta, esą buvęs JAV viceprezidentas ir gynybos sekretorius Dickas Cheney, viešėdamas Indijoje, paskelbė žinąs apie kažkokį Rusijos planą prieš Lietuvą, o galbūt ir – kitas Baltijos šalis.
„Aš kelis kartus perskaičiau tą D. Cheney kalbą, pasakytą Indijoje. Joje jis neužsimena apie jokį Rusijos planą prieš Lietuvą, o tik kalbėjo apie grėsmes ir savo matymus. Lietuviai išsivertė tai, kaip kalbas apie „kažkokį planą“. Be to, D. Cheney, būdamas garbingas žmogus, Indijoje pabrėžė, kad jau nebedirba jokiame valdžios poste, neturi su pastarojo meto kariniais konfliktais pasaulyje susijusios slaptos informacijos, todėl pateikia tik savo politologines įžvalgas. O jas siejo su pastebėjimais, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kažkada apgailestavo dėl SSRS žlugimo. Štai ir viskas“, – kalbėjo M. Laurinkus, vertindamas galimų grėsmių Lietuvai prognozes.
Buvęs VSD vadovas taip pat teigė ne kartą pastebėjęs, kad V. Putinas kritiškai vertino SSRS politinę sistemą. Gal net kritiškiau nei kai kurie politikos apžvalgininkai. M. Laurinkus sako manąs, kad Rusijos vadovui labiau imponuoja carinės Rusijos valdymo sistema ir tradicijos.
„Bet ne V. Putino pažiūros mums dabar labiausiai rūpi. Tai, kad karas iš Ukrainos galėtų persimesti pas mus, nematau ženklų ir, žinoma, neturiu informacijos. Jei tokiomis žiniomis disponuoja Krašto apsaugos ministerija arba VSD, tai šios institucijos turėtų nedelsiant apie tai pranešti“, – įsitikinęs M. Laurinkus.
Nuo karinio konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos pradžios jis teigia priskaičiavęs Lietuvos spaudoje daugiau nei du šimtus publikacijų, kuriose kalbėta ir apie grėsmes Lietuvai.
Tačiau, M. Laurinkaus įsitikinimu, didžiausią grėsmę šiuo metu kelia ne karas Ukrainoje, o vis labiau kaistantys santykiai tarp Rusijos ir JAV: „Įtampa didelė, informaciniai ir kibernetiniai karai vyksta. Situacija – tikrai labai rimta.“
Lietuva galėtų pasimokyti iš Izraelio
Buvęs Seimo pirmininkas, generalinis prokuroras bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas atkreipė dėmesį, kad jau tradicinėse savo ataskaitose VSD ir žvalgybos tarnybos įvertina galimas ar esamas grėsmes Lietuvai, tačiau tos ataskaitos nereiškia, jog gali prasidėti karas: „Mes tiesiog esame įspėjami, iš kur – realiausios grėsmės. Kadangi šiuo metu šalia Lietuvos itin didelė Rusijos ginkluotųjų pajėgų koncentracija ir planuojamos plataus masto pratybos, todėl ir paskaičiuota, kad Rusijai pakaktų 24 valandų realiems kariniams veiksmams pasiruošti. Juk Sirijoje Rusijos desantininkai ir aviacija atsirado per kelias valandas.“
Prisimindamas darbą NSGK vadovo pareigose, A. Paulauskas teigė, kad, kaip realiausia grėsmė Lietuvai, visada buvo įvardijama Rusija, tačiau tokios įžvalgos dar nereiškia galimos karo pradžios.
Jis taip pat teigė nemanąs, kad Rusijos prezidentas V. Putinas planuotų karą prieš NATO. Toks sprendimas, A. Paulausko manymu, reikštų tik pralaimėjimą.
„Kažin ar V. Putinas pritartų tokiai avantiūrai. Ukraina juk nėra NATO narė, todėl jis ten – drąsesnis. O mums reikėtų imti pavyzdį iš Izraelio. Karas šioje šalyje vyksta praktiškai nuolatos, bet žmonės dirba, kuria ir gyvena visavertį gyvenimą“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Išeitis – gyventi ramiai
Mėgautis ramiu gyvenimu patarė ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Taip, Karaliaučiaus srityje Rusija sukoncentravo didžiules karines pajėgas. Baltarusija irgi nesnaudžia ir demonstruoja savo, kaip sąjungininkės, ryšius su Rusija. Todėl mums iš tikrųjų reikėtų būti budriems, bet įvardintos galimos grėsmės dar nereiškia, kad prasidės karas“, – tvirtino G. Kirkilas.
Ir jis, ir M. Laurinkus planuojamas Rusijos karines pratybas visai šalia Lietuvos „Zapad“ kol kas vertina kaip normalų reiškinį, pastebėdami, kad jų metu NATO gali pareikalauti padidinti savo stebėtojų skaičių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...