- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva ir toliau siekia, kad Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą pasiektų 2027 metų pabaigoje, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Taip jis kalbėjo Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Vilnius informavo Berlyną, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią
„Jeigu yra planas A, strateginė linija, kryptis, tu turi turėti kažkokius atsarginius variantus, kaip atsarginę padangą turite automobilyje. Tai elementarus darbinis procesas. Manau, kad čia šiek tiek audra stiklinėje“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Čia yra elementarus darbinis procesas, kai turi strateginį tikslą – 2027 metų pabaigoje turėti visą kovinę brigadą čia, tu turi turėti ir planą B, čia visiškai normalus dalykas“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, pavyzdžiui, atsarginiuose planuose numatyta, kad jei Lietuvoje jau esantiems vokiečių kariams būtų staigiai reikalinga kokia nors infrastruktūra, kuri dar nėra paruošta, jiems laikinai būtų pasiūlyta jau esanti kita infrastruktūra.
„Jei reikia greitai ir tuo metu, tai būtų pasiūlyta tarpinė, jau parengta infrastruktūra“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Manau, kad čia šiek tiek audra stiklinėje.
„Viskas vyksta pagal planą, pagal galimybes, bet turi turėti omenyje visokias situacijas, į kurias tu turi turėti atsakymą, tam planas B ir reikalingas. Yra A ir yra B“, – sakė jis.
Trečiadienį pasirodžiusioje „Business Insider“ publikacijoje teigiama, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministerijoje surengtas posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl brigados perkėlimo terminų atidėjimo, tačiau nebuvo priimta sprendimų.
Remiantis šaltinių duomenimis, Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui (Borisui Pistorijui) pateiktos alternatyvos arba atsisakyti dalies infrastruktūros, ypač reikalingos kariams su šeimomis, arba atidėti brigados perkėlimą.
L. Kasčiūnas teigė, kad žiniasklaidoje pateiktos interpretacijos, o problemų dėl civilinės infrastruktūros nekils.
„Jeigu kariai atvažiuoja su šeimomis, būstai yra absorbuojami rinkoje. (...) Vilniuje ir Kaune pilna būstų, tūkstantį butų tikrai galima rasti, kad būtų galima priimti etapiškai atvykstančius karius“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tie kariai, kurie atvyks ne su šeimomis, kaip sutarta su Vokietija, gyvens statomuose vadinamuosiuose „kariniuose viešbučiuose“, aiškino L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas apie mokyklų poreikį, ministras teigė, kad šiemet Vilniuje ir Kaune pradės veikti po vieną vokišką klasę, o sprendžiant dėl vokiškų mokyklų steigimo, pirmiausia bus vertinamas jų poreikis.
L. Kasčiūno teigimu, dabar yra deramasi dėl dvišalės sutarties su Vokietija, kurioje bus įtvirtintos vokiečių karių teisės Lietuvoje.
„Planas rugsėjį ją ratifikuoti čia Seime, su ministro Boriso Pistoriaus išėjimu su žodžiu Lietuvos parlamentarams ir lietuvių tautai“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.
Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.
Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie audringus orus: lyg gamta būtų nusprendusi pasikalbėti su mumis tiesiogiai
„Vakar į Alytaus rajoną ir kitus Lietuvos kampelius įsiveržė žaibai ir griaustinis. Žaibai skrodė dangų, o griaustinis dundėjo taip garsiai, lyg gamta būtų nusprendusi pasikalbėti su mumis tiesiogiai“, – trečiadienio popietę fe...
-
Šiaulių rajono valdžia dėl viesulo padarytų nuostolių gavo 10 paramos prašymų: ko imtasi?
Po savaitgalį siautusio viesulo, Šiaulių rajono savivaldybė gavo prašymų dėl žalos atlyginimo. Savo ruožtu šio rajono meras Česlovas Greičius ketvirtadienį ketina susitikti su nukentėjusiais apylinkių gyventojais. ...
-
Tyrimas: Europoje ukrainiečių pabėgėlius geriausiai integruoja Lietuva
Daugeliui ES valstybių narių sunkiai sekasi integruoti Ukrainos pabėgėlius į savo darbo rinkas, teigiama trečiadienį paskelbtame Vokietijos užimtumo tyrimų instituto (IAB) tyrime. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui Vilniaus sporto rūmuose įrengti memorialą žydams2
Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė daugiau kaip metus veikusios darbo grupės siūlymui Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įrengti Šnipiškių žydų kapinių memorialą. ...
-
Lietuva nebeįsileis automobilių baltarusiškais numeriais: bus išimčių4
Nuo šių metų liepos 18 dienos į Europos Sąjungos teritoriją nebebus įleidžiami lengvieji automobiliai su baltarusiškais registracijos numeriais. Atvykusieji per pusmetį turės išvykti arba persiregistruoti, praneša Lietuvos ...
-
Pociūnų aerodromo kilimo ir tūpimo takas – nacionaliniam saugumui svarbaus turto sąraše
Vyriausybė trečiadienį nusprendė Prienų rajone, Pociūnų aerodrome, esantį kilimo ir tūpimo taką įrašyti į nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių sąrašą. ...
-
Jubiliejinė Jūros šventė žada įdomybių
90-metį mininti Jūros šventė šiemet bus nuspalvinta praeities prisiminimų akcentais, ji vers prisiminti, kad Lietuva yra jūrinė valstybė. Organizatoriai žada ir naujovių. ...
-
Ką daryti, kad liepsnos nepasiglemžtų ir kombaino, ir derliaus?
Šiemet anksčiau prasidėjusi javapjūtė verčia sparčiau suktis ne tik ūkininkus, bet ir ugniagesius gelbėtojus. Tai patvirtina ir Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkas Darius Ufartas. Apie kombainų ir kitos žemės ūkio...
-
Nuo karo pradžios Lietuva perdavė Ukrainai 80 energetikos įrangos siuntų
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos energetikai iš Lietuvos gavo 80 įrangos remonto darbams siuntų. ...
-
Apie kunigo R. Doveikos teiginius: audrą sukėlė vienos apklausos interpretacija7
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su diskusijas sukėlusiais Vilniaus arkivyskupijos kunigo Ričardo Doveikos teiginiais, esą 80 proc. Lietuvos gyventojų bijo drąsiai reikšti savo nuomonę. Politikės teigimu, tai yra interpreta...