- Gabrielė Grigošaitytė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos mokinių į mokyklas kasdien vežami geltonaisiais autobusiukais. Iš jų 23 tūkst. – pradinukai. Tačiau nors transportas užtikrina galimybę mokytis, ekspertai ir tėvai klausia, ar toks sprendimas visada yra efektyvus ir ar kelionės neatima vaikų laiko, skirto būreliams ar poilsiui.
Avižienių gimnazijoje kas ketvirtas mokinys mokyklą pasiekia tik autobusu.
„Vežame apie 140 mokinių, o toliausiai nutolusi vietovė – apie 12 kilometrų tiesiai“, – pasakojo gimnazijos direktorė Alicija Bilinska.
12 kilometrų – tiesiai, bet sukant ratus Vilniaus rajone, maršrutas išsitempia į 25 kilometrus. Tad kelionę į mokyklą dažnas pradeda dar neprabudęs.
„Anksčiausiai išvyksta 6.40 val. Iš viso į skirtingas Vilniaus rajono puses surinkti vaikų vyksta keturi reisai“, – tvirtino A. Bilinska.
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, daugiau nei 70 tūkst. mokinių mokyklas pasiekia tik geltonais autobusais, iš jų – 23 tūkst. pradinukų.
LNK stop kadras.
Pasak ekspertų, ilgai trunkančios kelionės paveikia mokinių ugdymo kokybę.
„Jeigu vaikas kasdien ilgai važinėja į mokyklą, tai perdegimas ir pervargimas tampa neišvengiami“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Dauguma Lietuvos miestų ir miestelių vežioja nuo 30 iki 66 proc. mokinių. Daugiausia – Panevėžio, Alytaus, Pagėgių, Pasvalio, Lazdijų ir Vilniaus rajonuose. Tiek daug mokinių neveža nei italai, nei vokiečiai, nei skandinavai.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių laikomasi principo, kad mokykliniais autobusiukais būtų vežama nuo 10 iki 30 proc.“, – teigė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.
Sunku komentuoti, kodėl kitų šalių procentai mažesni.
„Sunku komentuoti, kodėl kitų šalių procentai mažesni. Gal kilometrų skaičius didesnis. Bet kaip tik turime džiaugtis, kad užtikrinta galimybė, kad ir 3 kilometrus pavėžėti“, – kalbėjo buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Bet tūkstančiams mokinių kelionė ilga. Anot ekspertų, vaikai 20–30 minučių pėsčiomis klampoja iki autobuso sustojimo vietos, dar daugiau nei valandą praleidžia autobuse.
„Vaikas iki mokyklos važiuoja 90 kilometrų, kol autobusas surenka visus mokinius“, – sakė žurnalo „Reitingai“ reitingavimo projektų vadovė Jonė Kučinskaitė.
Valstybės kontrolė jau prieš aštuonerius metus nustatė, kad atokiau gyvenantys mokiniai praleidžia popamokines veiklas ir konsultacijas, nes tuo metu jie tiesiog būna autobuse.
Tačiau Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pripažįsta problemą.
„Galimai yra tokių būrelių, kuriuos organizuoja ne mokykla, o kiti subjektai. Tokiais atvejais gali kilti keblumų“, – kalbėjo jis.
Dėl mokyklų tinklo pertvarkos tokio pavežėjimo poreikis tik augs.
„Kai viena mokykla reorganizuojama, kita turi aptarnauti žymiai didesnę teritoriją“, – pabrėžė Vilniaus r. Avižienių gimnazijos direktorė A. Bilinska.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kasmet mokinių pavežėjimui skiriama apie 5 mln. eurų, tačiau šiemet savivaldybės prašė milijonu daugiau. Ekspertai kelia klausimą, ar tokios išlaidos – degalams, remontui, draudimui – yra ekonomiškai naudingesnės nei vietinių mokyklų išlaikymas.
„Reikia kaštų ir naudos analizės“, – sako J. Kučinskaitė.
„Didžiausia problema – nutolusiose gyvenvietėse. Mokinių skaičius mažesnis, gali būti, kad vienam vaikui reikia važiuoti kažkur“, – teigė R. Duchnevič.
Dabartinė švietimo ministrė svarsto galimybę, kad mokyklos vėl galėtų būti arčiau vaikų. Tačiau imtis pertvarkų siūlo savivaldybėms.
„Visokių situacijų gali būti. Jeigu didėja gyventojų skaičius, galbūt tikrai tokie sprendimai ir bus“, – svarstė naujoji ministrė R. Popovienė.
Tačiau buvusi ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipia dėmesį į mokytojų trūkumo problemą.
„Jeigu plečiame tinklą, kyla klausimas, iš kur sugeneruosime mokytojus? Čia kompleksinis dalykas, kur nėra vieno aiškaus atsakymo“, – įsitikinusi ji.
Mokykliniai autobusai veža vaikus, kurie nuo mokyklos nutolę bent tris kilometrus
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos uostas atnaujino laivybą, stipraus vėjo dar laukiama
Pirmąją 2025 metų dieną dėl stipraus vėjo apribota laivyba Klaipėdos jūrų uoste ketvirtadienio rytą vėl atnaujinta, BNS pranešė uosto direkcija. ...
-
Trijų Karalių šventėje Kaune – iškilminga eisena, dainos ir šokiai iki nakties
Aušrinės žvaigždės vedami, egzotiškomis dovanomis nešini, gausios svitos lydimi Kauno pasveikinti atkeliauja Kasparas, Merkelis ir Baltazaras. ...
-
Trijų Karalių eisena Vilniuje kvies atsisveikinti su šventiniu laikotarpiu
Sausio 6-ąją kalėdinį laikotarpį Vilniuje tradiciškai užbaigs Trijų Karalių šventė, kuri bus paminėta iškilminga teatralizuota eisena ir šventiniu koncertu prie prakartėlės Katedros aikštėje. ...
-
Metų sandūroje – stichijos siautėjimai
Naujametinę naktį uostamiestyje daugiau bėdų pridarė dangus nei švenčiantys klaipėdiečiai. Policija užfiksavo keletą muštynių, į areštinę vežė girtus vairuotojus, o ugniagesiai dešimtis kartų vyko pjaustyti skersai k...
-
Bandomuosiuose matematikos pasiekimų patikrinimuose galės dalyvauti aštuntokai ir vienuoliktokai
Šiemet bandomuosiuose matematikos pasiekimų patikrinimuose galės dalyvauti ne tik dešimtokai ir dvyliktokai, bet ir aštuntokai, vienuoliktokai, praneša Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). ...
-
Studijų kokybės vertinimo centrui vadovaus Zinaida Manžuch
Ketvirtadienį darbą pradeda nauja Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Zinaida Manžuch, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. ...
-
Vilniaus rajono socialiniams darbuotojams – kompensacijos
Siekdama į rajoną pritraukti daugiau socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, Vilniaus rajono savivaldybė nuo sausio 1 dienos kompensuos šios profesijos asmenų kelionių į darbą išlaidas. ...
-
Sinoptikai perspėja: į Lietuvą ateina šlapdriba ir pūga
Sinoptikai artimiausiu metu žada žiemiškus orus. Sulauksime lengvo šaltuko, sniego, kai kur gali kilti pūga. ...
-
Prasideda kasmetinis šaukimas į privalomąją karo tarnybą5
Ketvirtadienį prasideda kasmetinis jaunuolių šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Jis truks visus metus. ...
-
Nuo karo pradžios Lietuvos restauratoriai sutvarkė per 1,5 tūkst. vertybių iš Ukrainos
Nuo karo pradžios į Lietuvą pervežta per 1,5 tūkst. nuo karo išgelbėtų kultūros ir meno vertybių iš Ukrainos. Kūriniai eksponuoti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus surengtose parodose, dalis jų tyrinėta ir restauruota. ...