Dėl šios apklausos rezultatų, Vaiko teisės inicijavo socialinę kampaniją, kuria bus siekiama priminti, kokias teises ir atsakomybes turi vaikai.

Vijolė augina ketverių Oskarą. Pasak moters, apie atsakomybę su vaikais reikia kalbėti nuo mažų dienų.

„Jeigu tai yra žaidimų kambarys, sako, kad galime nesusitvarkyti. Aš einu tvarkyti. Aš sakau, Oskarai, mes namuose taip nedarome, nes jeigu visur taip darysi, tas vaikas automatiškai supras. Sudėtinga, bet reikia susikaupti ir tą daryti“, – pasakojo Vijolė.

Kita sutikta mama taip pat antrino.

„Vaikai yra atsipalaidavę. Manau, kad tas griežtumas turi būti, nes visi kalba, jog tėvai turi kažkokias teises, bet manau, kad vaikai lygiai taip pat. Kad vaikui negalima nieko pasakyti, manau, yra blogai“, – šnekėjo pašnekovė.

Galbūt mes keliame per aukštus lūkesčius.

Pirmos rimtesnės atsakomybės vaikui atsiranda pradėjus lankyti mokyklą. Štai „Vyčio“ gimnazijos mokiniai technologijų pamokoje ruošėsi mokyklos vardo iškilmėms – iš molio lipdė paveikslėlius, kuriuos sujungs į bendrą „Vyčio“ vaizdą.

Ši gimnazija, kaip ir daugelis kitų mokyklų, mokinio pareigas ir teises nusistato mokymosi sutartyje. Mokyklos direktorė sakė, kad su bendruomene nuolat kalbamasi ir primenama, kokios yra vaikų pareigos.

„Pareiga – atlikti mokytojo visas skirtas užduotis, punktualiai lankyti mokyklą, nevėluoti. Tai atrodytų kasdienybė, bet kartais susiduriame su tuo, kad ši pareiga užmirštama“, – kalbėjo „Vyčio“ gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Pasak „Vaikų linijos“ psichologės, to priežastis gali būti ne viena.

„Galbūt mes keliame per aukštus lūkesčius, galbūt vaikas susiduria su emociniais sunkumais, ir dėl to galbūt jis neatlieka namų darbų, nenueina į mokyklą arba išeina iš mokyklos keletui pamokų ir panašiai“, – nurodė „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasulionė.

„Mokymosi sutartyje yra numatyta, kad jeigu mokinys nesilaiko pareigų, yra sankcijos numatomos“, – teigė J. Marcinkevičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vis dėlto, vaikų psichologė teigė, kad bausmės gali ir neveikti.

„Tam, kad kažkokios pasekmės vaikui tiktų arba keistų jo elgesį, yra labai svarbu suprasti jo elgesį ir jo kilmę, būtinai turėti susitarimus. Vaikas turi žinoti, kad neįvykdžius kažkokių dalykų, laukia kažkokia pasekmė“, – pabrėžė „Vaikų linijos“ psichologė.

Visuomenės apklausa parodė, kad penktadalis gyventojų mano, jog vaikai žino tik savo teises, o pareigas užmiršta.

Šie rezultatai paskatino vaikų gynėjus imtis socialinės kampanijos.

„Mes žinome savo atsakomybes, laiku paruošti pamokas ir susitvarkyti kambarį. Laikytis susitarimų ir padėti artimiesiems buityje“, – skelbiama reklamoje.

„Pagrindinis tikslas yra kviesti į dialogą tėvus, vaikus, mokytojus, mokinius. Kalbėti, kokias teises ir atsakomybes turi suaugusieji, kokias vaikai“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

„Už vaikų ugdymą ir auklėjimą atsakomybę visada neša tėvai. Valstybė ar institucijos, įskaitant vaiko teisių gynėjus, gali tik padėti tėvams“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Vienas iš pagalbos būdų – Vaiko teisių linija, į kurią paskambinus galima pasikonsultuoti įvairiais vaikų teisių klausimais. Pernai į šią liniją kreipėsi virš 18 tūkst. žmonių.