- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesinius įgūdžius planuoja tik keturi darbuotojai iš dešimties.
Lietuvoje nuo sausio startavo nauja platforma „Kursuok“, kuri kviečia „nemarinuoti nei žinių, nei kompetencijų“. Skaičiuojama, kad iš viso užsiregistravo jau daugiau nei 6 tūkst. asmenų. Iki šios dienos kursus pabaigė – virš 2 tūkst.
„Matome poreikį prisitaikyti, keistis ir ieškoti kitų karjeros galimybių“, – sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys.
Platformai startavus paaiškėjo, kas Lietuvoje motyvuoti labiausiai. Tai – 35–45 metų moterys iš didmiesčių.
Kol kas iniciatoriai pasigenda vyriškos auditorijos ir žmonių iš periferijos.
„Reikia tiesiog juos pakviesti. Kartais vyrą reikia pajudinti“, – teigė VU Verslo mokyklos direktorė Birutė Miškinienė.
Mokymų pasirinkimas platus: nuo informacinių technologijų, verslo subtilybių, viešojo kalbėjimo iki psichologinio raštingumo, medicinos ir grožio, pavyzdžiui, kaip priauginti blakstienas. Geroji žinia ta, kad mokymų kainą iki 500 eurų apmoka valstybė.
„Apytiksliai skiriame 5 mln. eurų per metus. Numatėme tokia suma finansuoti iki 2030 metų. Matome, kad jau šiemet yra panaudota apie 3 mln. eurų“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Visada abejoju, kai yra 100 proc. valstybės kainos padengimas. Man norėtųsi modelio, kad žmogus kažkiek prisimokėtų, nes kai kažkas už tave sumoka, atsakomybė prasisklaido. Dėl to buvo daugiausiai skepsio“, – tvirtino B. Miškinienė.
Mokymus vesti pasiryžo keliolika privačių įmonių ir universitetų. Dalis kursų vyksta nuotoliu, dalis – auditorijose. Studentus keičia jau profesijos atsikandę žmonės. Į kursus ateina nuo nekilnojamo turto agentų iki mokytojų.
„Galėčiau įvardinti projektų valdymą, tai yra ta kompetencija, kuri žmonėms aktuali“, – nurodė VU mokymosi visą gyvenimą centro vadovė Vita Remenytė.
Norintys mokytis už valstybės pinigus, turi atitikti ir tam tikrus kriterijus. Žmogus turi būti 18–65 metų amžiaus, būti Lietuvos pilietis arba turėti leidimą gyventi.
Nėra jokių įsipareigojimų, kad vėliau reikėtų padirbti pagal įgytą kompetenciją.
„Žmogus turi būti dirbantis. Nedirbantiems yra platus priemonių asortimentas Užimtumo tarnyboje. Turi turėti profesinį arba aukštąjį išsilavinimą“, – vardijo A. Kudarauskienė.
Kursai glausti – nuo dviejų iki keturių mėnesių. Minimalus mokymų valandų skaičius – 54.
„Nėra jokių įsipareigojimų, kad vėliau reikėtų padirbti pagal įgytą kompetenciją ir panašiai“, – sakė A. Kudarauskienė.
Iniciatoriai tikisi, kad į platformą aktyviau įsitrauks ir tiekėjai. Šiuo metu labiausiai jaučiamas lietuvių kalbos kursų poreikis. Visgi naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesinius įgūdžius planuoja tik keturi darbuotojai iš dešimties.
Platformai startavus pasirodė ir skeptikų vertinimų, jog programa neorientuota į trūkstamas profesijas ir ar skirti milijonai bus panaudoti tinkamai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sutriko „Sodros“ veikla: dalis paslaugų gali būti laikinai neprieinamos2
Trečiadienio popietę sutriko „Sodros“ veikla, todėl dalis elektroninių paslaugų gali būti neprieinamos. ...
-
Prieš 125 metus šviesas įžiebė Kauno centrinė elektrinė2
Kaune viena po kitos dygsta puikios skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino kompozicijos, primenančios Kauną, kurio nebėra. Kūrėjas įamžino Felikso Vizbaro vilą, Centrinį žydų banką, Jono Vailokaičio namą ir pastatą, kuris, jei būtų išlik...
-
Karinės jūrų pajėgos NATO misijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie išplaukė1
Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Vilniaus meras apie rekordinius kelių remonto darbus: per metus – dar 121,3 km atnaujintų gatvių
Praėjusiais metais Vilniuje tęsti ypač ambicingi gatvių remonto darbai. 2024 m. atnaujinta 121,3 km sostinės gatvių, iš kurių žvyrkelių – beveik 5 km, atnaujinta 61,6 km šaligatvių ir įrengta 13,7 km dviračių takų. ...
-
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo atlikti LRT auditą, kiti teigia – tai nepriimtina5
Daugiau nei pusė Seimo narių siūlo pavesti Valstybės kontrolei (VK) atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklos auditą. ...
-
Uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines1
Sausio 15-ąją uostamiestyje, Skulptūrų parke, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“, tradiciškai buvo paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. Jų metu buvo prisiminti svarbūs 1923-iųjų istorin...
-
Po žinomos medikės sprendimo dėl konsultacijų rusų kalba – ministrės žinutė7
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog negalima priversti medikų konsultuoti užsienio kalba, tačiau pacientai neturi būti diskriminuojami dėl kalbos. ...
-
Kariams – gera žinia1
Vyriausybė pritarė, kad profesinės karo tarnybos kariams būtų kompensuojama ne tarnybos vietos savivaldybėje mokama būsto nuoma. ...
-
Po „The New York Times“ publikacijos – ministro ir VSD reakcija3
Valstybės saugumo departamentas (VSD) neigia užsienio spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą Rusija Lietuvoje išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus. Departamento teigimu, šiuo metu šalies agresorės tarnybų veikla yra...
-
Medikai: atrodė, kad susitvarkėme, tačiau po valandos – eilė laukiančiųjų
Dalyje Lietuvos siautėjusi lijundra, kai kuriuos miestus pavertė ledo arenomis – ypač sostinėje. Čia ligonines užplūdo masės galūnes susilaužiusių gyventojų. Nuo antradienio ryto pasipylė ir eismo įvykių lavina. Nors, anot savivaldyb...