Autoritarinio režimo valdomoje šalyje į politiką pasukęs vyras iš pradžių neteko darbo, vėliau – verslo, o galiausiai buvo suimtas ir kankintas. Saugų prieglobstį Ilhomjonas ir jo šeima rado Lietuvoje.

„Šiuo metu kai kuriems mano bendražygiams gresia ilgos laisvės atėmimo bausmės, kiti, kaip ir aš, buvo priversti išvykti į užsienį. Tačiau tikiu, kad aš ir mano šeima vieną dieną grįšime į kitokią – demokratišką – Tadžikiją“, – sako I. Yaqubovas.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo nė vieni rinkimai Tadžikijoje dar nebuvo pripažinti laisvais ir sąžiningais. Šaliai nuo 1992 m. vadovauja prezidentas Emomalis Rahmonas, o autoritariniam režimui besipriešinanti opozicija, kuriai priklausė I. Yaqubovas, žiauriai persekiojama.

Režimo nemalonę I. Yaqubovas pajuto vos prisijungęs prie opozicinės partijos veiklos. Iš pradžių Ilhomjonas buvo atleistas iš sporto mokyklos, kurioje dirbo bokso treneriu, vėliau turėjo ne kartą aiškintis teisėsaugos struktūroms dėl savo aktyvaus dalyvavimo politikoje. Iš šalies valdžios vyras sulaukė ir žiaurių grasinimų, ir masinančių pažadų, tačiau politinės veiklos neišsižadėjo.

2014 m. I. Yaqubovas bandė dalyvauti parlamento rinkimuose kaip vienas iš opozicijos kandidatų. 2015 m. buvo suimtas ir kankintas, tačiau jam pavyko pabėgti ir sėkmingai pasiekti Lietuvą. Vėliau prie jo prisijungė ir žmona su dukra.

„Režimas iš manęs atėmė viską, ką galima atimti. Tačiau aš nepasiduodu – siekiu, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie tikrąją padėtį Tadžikijoje. Nusprendėme atvažiuoti į Lietuvą, nes ši šalis man nesvetima – anksčiau čia lankiausi. Dabar bandome iš naujo kurti savo gyvenimą. Aš šiemet vasarą baigiau multimedijos studijas, žmona nuo rudens planuoja mokytis virėjos arba konditerės amato. Dukra lanko mokyklą. Mokomės lietuviškai ir, manau, kad jau po metų galėsiu laisvai kalbėti savo nauja gimtąja kalba“, – pasakoja I. Yaqubovas.

Pavasarį šeima nusprendė dalyvauti socialiniame projekte „Kvietimas draugauti“, kurio metu vyko lietuvių ir užsieniečių susitikimai. Ilhomjonas ir jo šeima susitiko su vilniete Laura Kazlauskaite. Visi kartu aplankė Trakų pilį, diskutavo apie padėtį Tadžikijoje, gamino tradicinį šios šalies patiekalą „Damlama“.

Projekto organizatoriai pasakoja, kad prie iniciatyvos prisijungė 12 Lietuvos gyventojų, kai kurie – su šeimomis. „Projekto dalyviai pabuvojo įvairiose Lietuvos vietose: ir didmiesčiuose, ir mažuose miesteliuose. Kai kurie pirmą kartą pamatė jūrą, apsilankė Kryžių kalne. Kiti galėjo susipažinti su šiaudinių sodų pynimo bei lietuviško audimo paslaptimis. Užsieniečiai ir lietuviai drauge mokėsi kalbų, gamino, šoko salsą, žaidė kriketą, futbolą. Visos šios projekto veiklos padėjo dalyviams iš pirmų lūpų pažinti vienas kito kultūrą. Netruko atvirų pokalbių bei klausimų apie kitų kultūrų papročius, istoriją ir tikėjimą“, – sako vienas projekto organizatorių, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Komunikacijos grupės specialistas Vytenis Kviklys.

Projektas „Kvietimas draugauti“ suteikė galimybę iš arčiau pažinti kitas kultūras, išbandyti įvairias veiklas ir pasisemti įdomios patirties. Tikimasi, kad projektas padės sumažinti kitataučių baimę ir panaikins apie juos atsiradusius klaidingus stereotipus. Projekto dalyviai susipažino su Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais – vietnamiete Van Tran, Medianu Tiba iš Sirijos, Asadu Jahangiru iš Pakistano, Fabianu Sanchez iš Ekvadoro, Tatjana ir Aleksandru Goriunenko iš Ukrainos ir tadžiko I. Yaqubovo šeima.

Projekto „Kvietimas draugauti“ dalyvių susitikimai buvo filmuojami. Vaizdo siužetuose dalyviai ne tik pasakoja apie save, bet ir dalijasi įspūdžiais apie pažintį su kita kultūra.

Projektą vykdo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje kartu su Europos Parlamento informacijos biuru Lietuvoje. Projekto partneris – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.