Dėl skandalingų viešųjų pirkimų Prezidentas Valdas Adamkus reikalauja atleisti iš pareigų šį veiklos barą prižiūrinčios vyriausybinės įstaigos vadovą. Tuo tarpu premjeras Algirdas Brazauskas teigia neturįs pakankamo pagrindo atleisti šį pareigūną.

Interviu Lietuvos radijui valstybės vadovas yra išreiškęs nepasitenkinimą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi Rimgaudu Vaičiuliu. “Man visiškai neaišku, ką veikia ir už ką atsako Viešųjų pirkimų tarnyba ir jos vadovas. Kieno - valstybės ar privačius interesus jis gina? Pagaliau ar gali šios tarnybos vadovas toliau eiti pareigas?” - klausė Prezidentas.

Pasak jo, valstybė praranda daugybę lėšų dėl neskaidrių, nesąžiningų viešųjų pirkimų.

Prezidento nepasitenkinimą sukėlė pastaruoju metu kilę skandalai dėl Valstybinių ligonių kasų ir “Sodros” surengtų konkursų įsigyti informacines sistemas savo duomenims tvarkyti. Valstybės kontrolė nustatė, kad 7 milijonų litų vertės kontraktai buvo sudaryti neskaidriai, ne su konkursui geriausias sąlygas pasiūliusiomis firmomis, o su “Etnomedijos intercentru”, kuri neturi pakankamos patirties tokiems projektams įgyvendinti. Vėliau paaiškėjo, kad “Sodros” vadovas yra artimai pažįstamas su vienu iš “Etnomedijos intercentro” savininkų. Konkursų rezultatus palaimino Viešųjų pirkimų tarnyba.

“Istorija tikrai skandalinga. Skandalinga yra ir atsakingų pareigūnų reakcija. Aš pasigendu principingos sveikatos ir socialinės apsaugos ministrų pozicijos. Jau seniai esu atkreipęs dėmesį, kad Ligonių kasa ir “Sodra” turi rimtų problemų tvarkydamos savo informacines sistemas. Tuomet man buvo atsakyta, kad viskas yra gerai, o aš nežinau tikrosios padėties. Šiandien visi matome, kad nėra gerai. Viešieji konkursai nėra skaidrūs, Ligonių kasų ir “Sodros” duomenys apie visus Lietuvos gyventojus nėra tvarkomi saugiai ir patikimai. Manau, kad Vyriausybė turi iš esmės susirūpinti šia problema”, - pareiškė V.Adamkus.

Jis pridūrė esąs “nusivylęs kai kurių ministrų darbu”, netikįs, kad “Vyriausybė būtų bejėgė pakeisti padėtį” ir laukiąs “principingo Vyriausybės sprendimo”.

R.Vaičiulis atmeta Valstybės kontrolės ir Prezidento kaltinimus dėl to, kad jis asmeniškai dangstė neskaidrius “Sodros” ir Ligonių kasos sandėrius su “Etnomedijos intercentru”. “Kiti šio konkurso dalyviai galėjo sprendimą dėl jo rezultatų apskųsti teismui, tačiau to laiku nepadarė”, - tvirtino jis.

Be to, pasak R.Vaičiulio, Viešųjų pirkimų tarnyba netgi anksčiau už Valstybės kontrolę konstatavo procesinius pažeidimus šių konkursų metu ir pranešė apie juos Specialiųjų tyrimų tarnybai. “Todėl apgailestauju, kad Prezidentas buvo tiesiog suklaidintas”, - teigė jis “Kauno dienai”.

R.Vaičiulis tvirtina iki šiol negirdėjęs didesnių kaltinimų. Tarnybos vadovas teigė dabar jaučiąs, kad debesys virš jo galvos jau kaupiasi. Tačiau jis tikisi, kad bus duota galimybė pasiaiškinti tiek su premjeru, tiek su Prezidentu.

Ministro Pirmininko atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė “Kauno dienai” teigė, kad A.Brazauskas yra gavęs R.Vaičiulio paaiškinimus dėl “Sodros” ir Ligonių kasų konkursų. “Bet jokių kitų dokumentų, kompromatų ar panašių dalykų iš jokių kitų institucijų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos bei jos vadovo veiklos premjeras neturi”, - pridūrė ji.

Todėl, pasak atstovės spaudai, Vyriausybėje bent kol kas nekeliamas klausimas dėl R.Vaičiulio atleidimo iš pareigų, nes “tam nėra pagrindo”.

Premjero patarėjas Jurgis Jurgelis, ne vienerius metus vadovavęs Valstybės saugumo departamentui, tvirtino, kad prieš kurį laiką buvo atlikta verslininkų apklausa. Jos metu dauguma apklaustųjų tvirtino, kad apie 75 procentai visų viešųjų pirkimų vyksta neskaidriai.

Tačiau J.Jurgelis nelinkęs daryti apibendrinamų išvadų iš šios apklausos rezultatų. Jis mano, kad turi būti plečiama pati Viešųjų pirkimų tarnyba, nes su dabartinėmis pajėgomis ji nesugeba kontroliuoti daugelio tūkstančių viešųjų pirkimų konkursų, vykstančių Lietuvoje.

Bet Prezidentūra nežada pasiduoti. R.Vaičiulio likimo klausimas bus dar keliamas, kai valstybės vadovui reikės apsispręsti dėl šiomis dienomis Seimo priimto naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo, kuris turėtų įsigalioti nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, tai yra nuo 2004-ųjų.

Įstatymo rengėjai teigia, kad, įsigaliojus šiam teisės aktui, viešųjų pirkimų procedūros Lietuvoje bus paprastesnės ir skaidresnės, jų dalyviams bus garantuotas lygiateisiškumas, o pirkimus rengiančios valstybės institucijos turėtų sugaišti mažiau laiko ir taip netiesiogiai taupyti tam skirtas lėšas.

Naujoje įstatymo redakcijoje išliko pagrindiniai pirkimo būdai skelbiant atviruosius bei ribotus konkursus, kuriuos perkančioji organizacija gali pasirinkti nevaržomai, o šiuo metu galiojantis konkurencinių derybų būdas pakeistas skelbiamomis derybomis.

Be to, atsisakyta pirkimo iš vienintelio šaltinio, sudarančio daugiausiai galimybių pažeisti įstatymo reikalavimus - jis pakeistas griežčiau reglamentuotomis neskelbiamomis derybomis, kurioms nereikės dabar būtino Vyriausybės sutikimo.

Tačiau nustatoma, kad atliekant viešąjį pirkimą pagal neskelbiamų derybų būdą ir su vienu tiekėju turi būti deramasi siekiant geresnių sąlygų, sudaroma pirkimo komisija, tikrinama kvalifikacija bei protokoluojamos derybos.