- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiausia lėšų ir dėmesio paveldosaugai skiria Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, mažiausiai – Lazdijų ir Kazlų Rūdos, rodo Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas.
Anot jo, Klaipėdos miesto savivaldybė surinko daugiausia – 83,38 balo, Vilniaus miestas liko antras su 80,61 balo, Kaunas užėmė trečią vietą, gavęs 79,85 balo.
Geriausiųjų penketuką užbaigia Panevėžio ir Klaipėdos rajonai atitinkami su 55,42, ir 49,37 balo.
Į dešimtuką taip pat pateko Joniškio rajono, Kauno rajono, Palangos miesto, Alytaus miesto ir Šilutės rajono savivaldybės.
Tuo metu nė 20 balų nesurinko Jonavos, Lazdijų ir Kazlų Rūdos savivaldybės.
„Indeksas yra matematinė atskirų rodiklių rinkinio kombinacija, kuria siekiama pateikti paveldosauginės situacijos reprezentaciją kiekvienoje savivaldybėje“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Jis sudarytas atsižvelgiant į finansinius, privalomų veiklų ir rodomų iniciatyvų savivaldybėse rodiklius.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos teigimu, siekiama, kad šis indeksas identifikuotų stipriąsias ir silpnąsias paveldosaugos sritis savivaldybėse.
„Manoma, kad sudarius Paveldosauginį savivaldybių indeksą bus sukurta sveika konkurencija tarp savivaldybių, skatinant jų iniciatyvas paveldo apsaugos srityje ir plečiant „paveldosauginę kultūrą“ savivaldybėse“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Anot jo, įvertinus 2022 metų bendras kultūros paveldui skirto finansavimo apimtis savivaldybėse – iš viso per 33 mln. eurų – aiškėja, kad jos gerokai viršija kelių ankstesnių metų sumas.
Pagal paveldosaugos finansavimą 2022 metais pirmavo Kauno miesto savivaldybė, tam skyrusi beveik 9,3 mln. eurų, neskaičiuojant 11,6 mln. eurų Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai.
Vilniaus miestas tam išleido 6,7 mln. eurų, Klaipėdos miestas – 4,3 mln. eurų, Šiauliai – 450 tūkst., Panevėžys – 3,2 mln. eurų.
Valstybinės kultūros paveldo komisija pažymi, kad iš mažųjų savivaldybių išsiskiria Joniškio, Utenos, Rokiškio, Pakruojo, Šalčininkų rajonų savivaldybės, kur vyksta didelės apimties tvarkybos darbai tiek sakraliniuose objektuose, tiek dvaruose, tiek atskiruose pastatuose sutvarkant juos ir pritaikant šiandieninėms reikmėms.
Anot tyrimo, nė euro šiai sričiai neskyrė Visagino savivaldybė. Komisijos teigimu, taip nutinka jau ne pirmus metus, nes šioje savivaldybėje tėra dešimt archeologinių kultūros paveldo objektų ir beveik visi jie – uždaroje pramoninėje atominės elektrinės teritorijoje.
Pagėgių 1 tūkst. eurų per metus išleido kultūros paveldo objektų teritorijoms nušienauti, Kelmės savivaldybė už 1652 eurus įrengė kelių archeologinių objektų ženklus.
„Analizuojant 2022 metais savivaldybių skirtą finansavimą, galima pastebėti, kad maždaug pusė savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, tuo metu likusioji dalis – nuo šimto tūkstančių iki kelių milijonų“, – teigiama ataskaitoje.
Paskaičiavus kultūros paveldui skiriamų sumų santykį su bendromis metinėmis savivaldybės išlaidomis, paaiškėjo, kad pagal šį rodiklį pirmauja Panevėžys. Čia išlaidos paveldosaugai sudarė 2,06 procento. Daugiau kaip 1 proc. skyrė Joniškio, Pakruojo, Rokiškio, Utenos rajonų, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės.
Trečdalyje savivaldybių šis rodiklis nesiekė 0,1 proc. bendrų išlaidų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiesčio eglė stovės kitoje vietoje
Uostamiestyje tęsiamos pagrindinės miesto šventinės žaliaskarės paieškos. Šiemet iš viso sulaukta 15 kandidačių pasiūlymų, o šios savaitės pabaigoje paaiškės nugalėtoja, kuri lapkričio 30-ąją bus įžieb...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžta vienuolika neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta vienuolika neteisėtų migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kaišiadoryse vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“2
Kaišiadoryse šią savaitę vyks šaulių pratybos „Juodas vanagas“. ...
-
Lietuva ir Šveicarija pasirašė sutartį dėl 10 mln. eurų pilietiniam įsitraukimui
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet (Martinas Mišelė) trečiadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį dėl 10,36 mln. eurų finansavimo šalies pilietinio įs...
-
Vyriausybėje – siūlymas į šaulius nepriimti turinčiųjų Rusijos ir Baltarusijos pilietybę3
Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą nustatyti, kad į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) nebūtų priimti Rusijos ir Baltarusijos pilietybę turintys Lietuvos piliečiai. ...
-
Statutinės įstaigos skundžiasi personalo trūkumu ir senėjimu, nepakankamu finansavimu1
Antradienį surengtoje diskusijoje statutinių įstaigų vadovai skundėsi personalo senėjimu bei stygiu, nepakankamu finansavimu. ...
-
URM komunikacijos vadovė paskirta dirbti Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES1
Nuo praėjusių metų lapkričio Užsienio reikalų ministerijos (URM) komunikacijai vadovavusi Viktorija Urbonavičiūtė paskirta dirbti Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). ...
-
Desovietizacijos komisija: žudikams atminimo ženklai neturi būti laikomi toliau5
Vadinamoji desovietizacijos komisija ragina Vilkaviškio savivaldybę nukelti poetui Kostui Kubilinskui skirtą paminklinį akmenį Rūdos kaime, bet sutiko palikti Panevėžyje esančią atminimo lentą, skirtą poetei Salomėjai Nėriai. ...
-
Prezidentas R. Baltrėnui suteikė generolo leitenanto laipsnį: tai ypatingas pasiekimas7
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkui Remigijui Baltrėnui suteikė generolo leitenanto laipsnį. ...
-
Nukabinti žmogaus važiavusiems ugniagesiams – akibrokštas3
Ilgąjį savaitgalį praūžė audra ir, ne paslaptis, kad ugniagesiams gelbėtojams teko nemažai darbo. ...