- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Martinas Michelet (Martinas Mišelė) trečiadienį pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį dėl 10,36 mln. eurų finansavimo šalies pilietinio įsitraukimo stiprinimui.
„Džiaugiuosi, kad šiandien pasirašome šį susitarimą, tai yra labai gražus startas ir ačiū Šveicarijai, kuri prisideda prie mūsų nevyriausybinių organizacijų plėtros“, – pasirašymo metu sakė G. Skaistė.
Pasak Finansų ministerijos, Lietuva prie šios sumos prisidės 15 proc. bendrojo finansavimo lėšų dalimi, arba daugiau nei 1,5 mln. eurų.
G. Skaistės teigimu, Lietuvoje socialinis aktyvumas dar nėra pakankamai išvystytas – bendruomenės veiklose ar savanorystėse dalyvauja vos 16 proc. žmonių.
„Matome didelį potencialą, kurį mūsų piliečiai demonstravo Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste – virš 150 tūkst. savanorių prisidėjo prie pagalbos iniciatyvų ukrainiečiams. (...) Tikime, kad šios programos priemonės padės sustiprinti ir plėsti piliečių įsitraukimą“, – sakė ministrė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Domantas Katelė pabrėžė, kad šios lėšos padės skatinti jaunimo įsitraukimą.
„Pagaliau mes turėsime tikrai reikšmingą sumą, kuri padės jauniems žmonėms įsitraukti į demokratinius procesus. Į rinkimus ateina tikrai mažai jaunų žmonių, tai aš džiaugiuosi, kad mes turėsime 1,5 milijono eurų jaunimo ne Vyriausybės organizacijoms“, – sakė D. Katelė.
M. Michelet pabrėžė, kad savanorystė Šveicarijos visuomenėje yra itin svarbi – daugiau nei trečdalis gyventojų užsiima savanoriška veikla.
„Būti bent vienos pilietinės visuomenės organizacijos nariu – mūsų DNR dalis“, – renginio metu sakė jis.
Ministerijos teigimu, pasirašoma sutartis dėl Pilietinio įsitraukimo programos įgyvendinimo bus trečioji ir baigiamoji finansavimo sutartis pagal Antrąjį Šveicarijos finansinį įnašą Lietuvai.
„Pilietinio įsitraukimo“ programa bus įgyvendinama dviem pagrindinėmis kryptimis: pirmoji – sieks stiprinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmenį sprendimų priėmime, gerinti jų skaidrumą, antroji – orientuota į savanoriškos veiklos kokybės gerinimą.
Programos operatoriumi paskirta Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), kuri bus atsakinga už tinkamą programos įgyvendinimą ir atsiskaitymą donorams.
Šalys spalio pradžioje taip pat susitarė skirti apie 36 mln. eurų motinų ir vaikų sveikatai gerinti, daugiausia lėšų skiriant ambulatorinių paslaugų vystymui. Tuo metu Lietuva įsipareigojo skirti 5 mln. eurų biudžeto lėšų, Šveicarija – apie 31 mln. eurų.
Pernai gegužę abi šalys Lietuvos sveikatos apsaugai, švietimui ir pilietiniam įsitraukimui susitarė iš viso skirti apie 53 mln. eurų: Lietuva – 7 mln. eurų, o Šveicarija – 46 mln. eurų.
Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad iniciatyvos bus pradėtos finansuoti 2025 metais, kai bus parengtos atskiros skirtingų sričių programos, kurias reikės įgyvendinti iki 2029-ųjų pabaigos.
Šveicarija 2007–2012 metais Lietuvai buvo skyrusi apie 66 mln. eurų finansinį įnašą. Šios lėšos buvo naudojamos ligoninių infrastruktūrai, aplinkosaugai ir energijos efektyvumo didinimui, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai, nevyriausybinių, bendruomenių organizacijų iniciatyvoms, moksliniams tyrimams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija siūlo žemdirbius drausti nuo ilgo lietaus padarinių
Atsižvelgdama į klimato kaitos iššūkius, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo išplėsti pasėlių ir augalų draudžiamų rizikų sąrašą į jį įtraukiant ilgą lietingą laikotarpį. ...
-
Pasipylė bankrotai – po tris įmones kasdien
Pernai Lietuvoje darbus sustabdė daugiau nei 1000 įmonių arba po tris įmones kasdien. Daugiausia bankrotų fiksuojama statybos sektoriuje, bet netikėtumas kavinėse ir restoranuose. Nepaisant padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio, maitinimo verslas ...
-
Poderskis žada pokyčius dėl žemės politikos
Aplinkos ministras Povilas Poderskis žada siūlyti Seimui įstatymo pakeitimus, susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veikla ir žemėtvarkos procesais miestuose bei miesteliuose. Ministro teigimu, bus teikiami siūlymai susiję su valstybinės ...
-
Parama pirmajam būstui: viskas, ką reikia žinoti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jaunoms šeimoms, norinčioms pasinaudoti galimybe gauti finansinę paskatą pirmojo būsto įsigijimui, primena apie subsidijų suteikimo tvarką, įsigaliojusią nuo šių metų pradžios. ...
-
„Via Baltica“ projektui reikalinga žemė: šis teismo sprendimas kai kuriems labai nepatiks
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad valstybinės svarbos tarptautinės magistralės „Via Baltica“ projektui reikalingi žemės sklypai, už juos tinkamai atlyginant savininkams, gali būti paimami visuomenės reikm...
-
Viena šilčiausių žiemų Lietuvos istorijoje kelia nerimą ūkininkams
Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni ora...
-
Kas rūpinsis maistu, jei ateis diena X?
Lietuvoje sudaryta gyventojų aprūpinimo maistu sistema. Rimtos krizės ar karo atveju maistu rūpinsis ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės, maisto gamintojai bei prekybos tinklai. Keičiamas ir valstybės rezervas. Vietoje grūdų – greitai paruo&s...
-
Siūlo grąžinti buvusią tvarką: be šios paramos mokyklos susidurs su sunkumais
Grupė Seimo socialdemokratų siūlo grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. ...
-
Poderskis: priėmus šiuos sprendimus, būstų kainos natūraliai kris
Aplinkos ministras Povilas Poderskis mano, kad jau vasario mėnesį bus pristatyta ministerijos atlikta statybų sektoriaus apžvalga. Anot jo, remiantis šiais duomenimis, bus bandoma sumažinti biurokratijos perteklių sektoriuje ir palengvinti naujų ...
-
Paradoksas: žiemos šiltėja, bet sąskaitos už šildymą nemažėja
Šiemet sumuštas ne vienas šilumos rekordas, dienomis temperatūra kai kur kilo net iki 10 laipsnių. Tačiau gyventojai sulaukia didesnių sąskaitų už šildymą nei pernai ir nesupranta, kodėl turi mokėti daugiau. Šilumos...