Darbo partija sistemingai gaudavo neoficialias pajamas, kurios buvo naudojamos 2004-2006 metų periodui finansuoti, teigia prokuroras Saulius Verseckas.

„Neofcialios pajamos buvo koduojamos, kad būtų išvengta politinių kampanijų kontrolės, siekiant nuslėpti tikruosius rėmėjus ir finansuotojus“, - ketvirtadienį teisme sakė prokuroras S. Verseckas. Jis teigė, kad politinės partijos finansavimas iš nedeklaruotų šaltinių pažeidžia politinių partijų veiklos principus, kad valstybės institucijos ir visuomenė privalo žinoti partijų rėmėjus.

Pasak prokuroro, pareigūnų surastos koduotės sutapo su įmonių „Pamario medis“, „Senoliai“ ir kitais pavadinimais.

Prokuroro manymu, dalis paramos tekdavo iš Europos Sąjungos paramos, kurią gaudavo įvairios įmonės. Tačiau esą nėra duomenų apie tai, ar skirstant ES lėšas partijos nariai darė įtaką.

Remdamasis liudytojų parodymaus, prokuroras S. Verseckas sakė, kad buvęs partijos lyderis V. Uspaskichas yra matęs partijos juodąją buhalteriją. Partijos buhalterė Nijolė Steponavičiūtė yra sakiusi, kad lankėsi pas politiką Seime. Tuo tarpu V. Uspaskichas tai neigė, sakydamas, kad to negali patvirtinti leidimus patekti į parlamentą išduodantis Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Prokuratūra sako, kad to laikotarpio popierinė VAD registracija tiesiog neišliko ir yra sunaikinta.

Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Byloje tuometinis Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas, dabartinis partijos pirmininkas, Seimo pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje be minėtų trijų parlamentarų kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.

Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.

Balandžio pabaigoje buvęs Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas su leiboristais susijungusios naujos partijos vairą perdavė V. Gapšiui, o pats tapo partijos pirmininko pavaduotoju. Darbo ir Leiboristų partijos uždarame suvažiavime susijungė į vieną naują juridinį darinį nauju pavadinimu Darbo partija (leiboristai).

Apie galimą jungimąsi su Leiboristų partija dar vasarį buvo užsiminęs Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas. Tąkart jis svarstė, jog leiboristai greičiausiai gali prisijungti jau po to, kai įvyks planuojamas „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ partijų susijungimas. Tačiau įvyko priešingai - dabar jungtuvės su leiboristais įvyks anksčiau nei su „Tvarka ir teisingumu“.

Prokuroras S. Verseckas yra prašęs teismo uždrausti jungtis „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“, argumentuodamas, kad tokiu atveju Darbo partija išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas šį prašymą atmetė, argumentuodamas, jog draudimas jungtis partijoms galėtų prieštarauti Konstitucijai ir Politinių partijų įstatymui.

Ketvirtadienį po pietų prokuroras buvo perskaitęs apie pusšimtį puslapių iš savo 185 puslapių kalbos.