- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabar tradicija tokia – pavardžių galūnės gali būti -ienė arba -ė, tačiau Seime jau girdime siūlymų, kad pavardės galėtų baigtis raide -a. Apie tai pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite, praneša LNK.
– Ką galvojate apie tokį siūlymą? Ar tai tradicijos laužymas?
– Pirmiausia, siūlymo nebuvo. Buvo klausimas, ar tai nėra lietuvių moterų diskriminacija, kad moterų pavardės sudaromos pagal Lietuvių kalbos taisykles. Šiuo klausimu nematėme jokios diskriminacijos. Jei slavių pavardės sudaromos pagal slavų atskirų kalbų taisykles, o lietuvių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles, kokia čia diskriminacija?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar Seimo narė nepateikė argumentų ir tik teiravosi, ar tai yra įmanoma ir galima kaip trečioji tradicija?
– Taip. Argumentų nebuvo, nebent tik diskriminacijos aspektas. Tačiau tai teiginys be tyrimų. Ar tikrai atstovės jaučiasi diskriminuojamos? Man gali atrodyti vienaip, o visuomenės tyrimas atskleistų visai ką kita. Kitas dalykas – visuomenė visada susideda iš atskirų grupių. Jeigu viena grupė nori galūnės -a, ji gali rodyti poreikį. Tačiau ar kita visuomenės dalis nepasijus diskriminuoja, kad jų neatsiklausė?
– Ar galima kalbėti, kad diskriminacija gali būti ir tai, kas man nepatinka, negražiai skamba?
– Gražu ar negražu – tai nėra mokslinis argumentas.
– Tačiau ar sutinkate, kad pavardė Šarka už Šarkė geriau skamba?
– Tačiau ji šiuo metu nerodo pavardės. Galime pajuokauti, kad yra bendrosios giminės žodžių, kurie baigiasi galūne -a, tačiau žodžiai gerokai konotuoti: vėpla, kerėpla. Lietuvių kalboje yra žodžių, kurie baigiasi -a, nerodo giminės, bet nežinau, ar jie labai patrauklūs.
– Kodėl yra žmonių, kurie turi pavardes su galūne -a?
Galime pajuokauti, kad yra bendrosios giminės žodžių, kurie baigiasi galūne -a, tačiau žodžiai gerokai konotuoti: vėpla, kerėpla.
– Tai gali būti santuoka, sudaryta užsienyje, gali būti ištekėta už kitos tautybės asmens ir perimta vyro pavardė, galų gale gali būti ilgametė, kelias kartas apimanti giminės tradicija. Tokių variantų yra.
– Jeigu būtų atliktas tyrimas, ar atsirastų vietos dar vienai galūnei? Ko reikėtų, kad įvyktų pokytis?
– Poreikio parodymo. Kalbinių argumentų nėra, nes galūnė -a rodo moteriškąją giminę.
– Tačiau turbūt ne visoms pavardėms galima pritaikyti?
– Prie mano pavardės, jei nuimtume giminės priesagą, Meiliūna nepadarysi, nes turėtų būti kietas paskutinis priebalsis. Net jei atsirastų galūnė -a, visuomenė parodytų, kad nori, įsilietų į sistemą, vis tiek būtų tam tikrų taisyklių.
– Gal prisimenate, kokių diskusijų buvo, kai atsirado galūnė -ė?
– Galūnė -ė atsirado seniai, tiesiog su krikščionybe įsitvirtino moteriškos pavardės, rodančios giminystės ryšius – ar tu esi kažkieno duktė, ar kažkieno žmona. Tačiau iš pradžių buvo vyrų pavardės -is, -as, -a, o moteriškos pavardės buvo su galūne -ė. Tai mūsų senoji baltiškoji tradicija. Kai kilo diskriminacijos pavojus, kad moteris vyresnė jau, o ji vis dar -aitė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija suprato, kad reikia pasirinkimo, kuris apsaugotų nuo galimų patyčių. Gyvojoje tradicijoje atrado pavyzdžių, kad būna. Rėmėsi, kad yra gyvoji tradicija, kuri būdinga kalbai, ir yra kultūrinės atminties dalykas. Negalime prisiminti, iš kur tai žinome, bet tokį dalyką turime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Stiprinant kibernetinę saugą, Lietuva ir JAV steigia LT Kibernetinės gynybos valdybą
Lietuva ir Jungtinės Valstijos (JAV) sutarė siekti vystyti karinį bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje steigiant LT Kibernetinės gynybos valdybą (LTCYBERCOM), įgyvendinti bendras kibernetinės gynybos operacijas bei kibernetinių grėsmių ana...
-
Gimtadienį švenčiantis V. Grubliauskas – apie vertybinį kursą gyvenimo „navigacijoje“6
Gruodžio 1-ąją buvęs ilgametis Klaipėdos meras, šiuo metu Seimo narys bei Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasitinka 68-ąjį gimtadienį. Nors šios charizmatiškos asmenybės gyvenime netrūksta amerikietišk...
-
Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimas – jau greitai: atskleista, kas dainuos šventėje
Jau rytoj, penktadienį, 19 val., Katedros aikštėje sužibs natūrali Vilniaus Kalėdų eglė, kuri šiemet bus patalpinta į didžiulį burbulo formos žaisliuką. Per televiziją tiesiogiai transliuojamoje šventėje koncertuos žymiausi ...
-
Dėl aviakatastrofos nukentėjusiems namo gyventojams Vilnius žada kompensuoti būsto nuomą
Vilniaus savivaldybė nuo krovininio lėktuvo katastrofos nukentėjusio namo gyventojams sudarys galimybę nuomotis būstus, kompensuojant nuomą. ...
-
NATO oro policijos misiją vykdančius italus sustiprino prancūzai su naikintuvais „Rafale“
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Švenčionių gatvėje – daug policijos pareigūnų ir ribojamas eismas4
Kauniečiai ketvirtadienį atkreipė dėmesį į policijos pareigūnus Švenčionių gatvėje. ...
-
Idėja uostamiestyje – visos dienos mokykla
Klaipėdos politikams bus teikiamas svarstyti visos dienos mokyklos projektas. Sumanymas iš esmės orientuotas į socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie turėtų lygias neformaliojo ugdymo galimybes ir saugią aplinką visą dieną. ...
-
Labdara tapo pinigais?
Klaipėdos mieste ir rajone atsirado labdaros surinkimo konteineriai su gramatinėmis klaidomis išsiskiriančiu užrašu. Aiškėja, kad rūbus, žaislus, avalynę ir kitus daiktus raginančiam aukoti fondui vadovauja Airijoje policijos tyri...
-
Kauno senamiestis turės eglutę: ją kūrė J. Šmidtienė35
Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, senamiestyje, bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų. ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ pasirašys dvi sutartis1
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...