Laužai liepsnoja ir prie Seimo rūmų Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.

Vakare Šv. Jonų bažnyčioje taip pat vyks Laisvės gynėjų dienai skirtas koncertas ir kompozitorės Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera.

Minia būriavosi prie netoli televizijos bokšto esančio memorialo Sausio 13-osios aukoms, joje buvo ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia.

Jie bei kiti žmonės ant memorialo dėjo gėles, uždegtas žvakes, per aukų pagerbimo ceremoniją skambėjo patriotinės dainos, per ekraną buvo rodomi 1991 metų sausio įvykių archyviniai kadrai. Be to, garsiai paminėti visi žuvusiųjų vardai.

80-metė pensininkė Marytė, šventės metu braukdama ašarą, pasakojo, kad šis renginys jai kelia itin daug jautrių jausmų – Sausio 13-osios išvakarėse ji buvo čia, prie televizijos bokšto.

„Aš stovėjau, mano sesuo stovėjo ir buvo pats baisiausias dalykas, kai pradėjo šaudyti, kad pataikys į bokštą ir jis mus užgrius. O šiaip, tų šūvių nebijojom. Labai gražus renginys, gera stovėti laisvoje Lietuvoje“, – BNS sekmadienį pasakojo ji.

Aš stovėjau, mano sesuo stovėjo ir buvo pats baisiausias dalykas, kai pradėjo šaudyti, kad pataikys į bokštą ir jis mus užgrius. O šiaip, tų šūvių nebijojom.

Tuo metu 45-erių metų pedagogė Viktorija teigė, kad Sausio 13-ąją buvo dar vaikas, tačiau atsimena, kiek daug nerimo ir baimės tuo metu jautė, nors ir nesuprato šio įvykio svarbos. Aistė į renginį atsivedė savo du vaikus ir tikino, kad jai itin svarbu, kad jos šeima būtų patriotiška.

„Šita diena man reiškia prisiminimus iš savo vaikystės. Tuo metu aš nesupratau, tik supratau, kad vyksta kažkas labai svarbaus, labai baisaus, o po to supratau, kad mūsų žmonės atlaikė. Man tai reiškia, kad mes atlaikėm. (...) Manęs čia nebuvo, bet aš jaučiau įtampą, kuri visus slėgė. Ir mano šeimą, ir mokykloje, atsimenu, mokytojai verkė kalbėdami apie šią dieną“, – BNS sakė Aistė.

„(Su vaikais – BNS) atvažiavome į šią vietą pirmą kartą. Manau, kad jie yra pakankamai dideli suprasti apie tai, kas įvyko, mūsų pasakojimus“, – pridūrė ji.

39–erių metų šaulys, anksčiau Lietuvos kariuomenėje tarnavęs Simonas Balsys sakė, kad ši diena svarbi visai jo šeimai.

„Aš buvau dar mažas, man 5 metai buvo, bet atsimenu, kad ryte atsikėliau ir tėvų klausiau, kaip čia kas. (...) Kasmet stengiuosi paminėti tą dieną. (...) Mes iš Kauno tai patys nebuvom (prie bokšto – BNS), bet dėdė buvo“, – BNS pasakojo S. Balsys.

„Mus su tokia patriotiška dvasia auklėjo, tai mums svarbu“, – pabrėžė jis.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Tada žuvo 14 žmonių, o daugiau nei tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.