- Reda Petrikaitė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į „Sodros“ rezervą metų pabaigoje mokesčių mokėtojai jau bus sumokėję 3 mlrd. eurų. Tuos pinigus „Sodra“ kaupia „juodai dienai“, tačiau tai yra tik pusė to, kokio rezervo reikalauja įstatymas. Be to, ekonomistai skaičiuoja, kad su tiek pinigų Lietuva gilios krizės neatlaikytų, o ir Finansų ministerija esą neįdeda pakankamai pastangų, kad rezervas greičiau augtų, o pinigai nenuvertėtų.
„Išlaidos turės būti mažinamos pakankamai radikaliai ir ypač tose srityse, kurios iki šiol nebuvo liečiamos, tai yra socialiai jautriose srityse“, – prieš penkiolika metų sakė Andrius Kubilius.
Penktadaliu susitraukus ekonomikai, „Sodra“ jokios pagalvės „juodai dienai“ neturėjo. Nesurinko mokesčių, nebuvo iš ko mokėti pensijų.
„Ne tik nebuvo sukauptas rezervas, bet ir palikta skylė, o atėjus krizei teko skolintis, kad būtų išmokėtos pensijos“, – priminė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Dabar rezervą „Sodra“ turi. Tai reiškia, kad gyventojai jai sumoka daugiau mokesčių nei „Sodra“ išleidžia pensijoms, ligos ir kitoms išmokoms.
Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume.
„Šiuo metu rezerve yra apie 2,5 mlrd. eurų. Šių metų pabaigoje planuojame, kad turėsime 3 mlrd.“, – apie planus pasakojo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Rezervas – „juodai dienai“
„Kad nereikėtų mažinti išmokų, kad „Sodra“ galėtų pilnai įgyvendinti visus savo įsipareigojimus ir nereikėtų skolintis taip kaip teko daryti 2009–2012 metais“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
„Sodros“ rezervas pastaraisiais metais auga dėl didėjančio užimtumo ir atlyginimų.
„Bet jis vis dar nėra toks, kokį „Sodra“ įsipareigoja turėti“, – akcentavo M. Kozič.
Pagal įstatymą, „Sodros“ rezervas turėtų būti tokio dydžio, kokios pernai buvo biudžeto išlaidos. Pavyzdžiui, pernai siekė 6 mlrd.
Kai kurių ekonomistų skaičiavimais, tokio rezervo Lietuvai pakaktų porai metų.
„3 mlrd. rezervas žmonėms gali atrodyti labai didelis, bet jis toks nėra. Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume“, – tikino A. Bartkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pinigų rezervo augimui – investavimas
„Rezervo lėšomis disponuoja Finansų ministerija, kuri investuoja tuos pinigus. Pavyzdžiui, praeitais metais iš tų investicijų, kurios ne tiesiog guli padėtos sąskaitoje, bet tarsi nukreiptos dirbti, „Sodra“ uždirbo 33 mln. eurų“, – skaičiais dalijosi Sodros“ atstovė.
Nuo sukauptų beveik 3 mlrd., tai būtų maždaug 1 proc. Paprasčiau tariant, net pensininkas laikantis pinigus banko sąskaitoje, galėtų uždirbti maždaug tris kartus daugiau. O jei investuoti ne pinigai, vadinasi, dalis dėl infliacijos apskritai prarado vertę.
„Rezervą reikia mokėti tinkamai valdyti. Jis turi būti investuojamas į žemos rizikos finansinius instrumentus. Atitinkamai jų grąža nebus didelė, bet turėti 1 proc. grąžą, kada esame turėję didelius infliacijos tempus, tai yra blogai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas.
Pinigus galima naudoti išmintingiau?
„Investuočiau į trumpo laikotarpio instrumentus, tai yra indėlis Europos centriniam banke, vienos nakties indėliai, trumpo laikotarpio obligacijos. Iš esmės grąža galėtų siekti arčiau 4 proc.“, – patarimais dalijosi Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako pasitikinti, kad Finansų ministerija daro viską, ką gali.
Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą.
„Rezervo investavimas turėtų būti labai atsakingas, ganėtinai konservatyvus, nerizikingas. Tai liečia visų mūsų pagalvę, jeigu kas nors atsitiktų“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Dabar yra uždirbta 30 mln., jeigu nebūtų tas daroma, tai nebūtų tokios sumos. Bet kokia suma, kuri yra didesnė už nulį, jau yra pozityvi“, – optimizmo nestokojo V. Rūkas.
Investuotojai klausia, ar apskritai rezervo lėšos nebūtų naudingesnės valstybės biudžete.
„Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą. Akivaizdu, rezervui neleidžiama pirkti Lietuvos obligacijų pirminėje rinkoje, galima tik kitų šalių“, – aiškino V. Plunksnis.
„Sodra“ skaičiuoja, kad prieš penkerius metus jos rezervas siekė vos 200 mln.
O štai, 2020 metais rezerve apskritai nieko nebuvo. Pinigai išimti dėl pandemijos, tačiau jų nepanaudojus, kitąmet grąžinti atgal.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viršvalandiniam darbui siūlo ribojimus: kas keistųsi5
Kas trečia įmonė Lietuvoje nustato netradicinį darbo laiką. Pavyzdžiui, per savaitę dirba 52 valandas, bet daugiau ir poilsiauja. Darbdaviai tai dar vadina sumine darbo laiko apskaita. Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už vir&...
-
Tyrimas: Lietuvoje specialistai per mėnesį vidutiniškai tikisi gauti iki 3,5 tūkst. eurų4
Darbo užmokestis yra labiausiai darbuotojus motyvuojantis veiksnys ne vienerius metus iš eilės, rodo žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ atliktas tyrimas. Priklausomai nuo industrijos ir patirties lygio, da...
-
Prieš Jonines Kauno turgavietėse – braškių kainų šuolis15
Pastarosiomis dienomis Kauno turgavietėse itin sparčiai brango braškės. Šiandien Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje šeštadieniais veikiančiame Ūkininkų turguje lietuviškų braškių kilogramas kainavo...
-
Mokytojų atlyginimams didinti papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų3
Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Finansų ministerija: šiemet gynybai papildomai skiriama 136 mln. eurų5
Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Išlikite budrūs: net grybaujant ar uogaujant galite parsinešti šią ligą2
Artėjant savaitgaliui ir šiltėjant orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika didėja. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad AKM yra labai užkrečiama virusinė liga, kuria serga ir naminės, ir laukinės kiaulės, o vakcin...
-
Ekonomistas įspėja: matome rimtą ir didelį kainų augimą15
Dažnas gyventojas ir emigrantas skundžiasi, kad kainos Lietuvoje – didelės net lyginant su Vakarais. „Eurostat“ agentūra paskelbė, kaip iš tiesų atrodo prekių ir paslaugų kainos visoje Europos Sąjungoje (ES). Kiek už tas pa...
-
Išaugo skaičius bandymų apeiti sankcijas: kas tobulėja?11
Bandymų apeiti Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai per pastaruosius tris mėnesius padaugėjo penkis kartus – kovą jų skaičius siekė 14, o gegužę – 74. Anot LTG grupės verslo atsparumo vadovo Gedimino Šečkaus, grupėje ...
-
Euro zonos verslo aktyvumo augimas birželį smarkiai sulėtėjo
Verslo aktyvumo augimas euro zonoje šį mėnesį smarkiai sulėtėjo, gamybos sektoriuje užfiksavus didžiausią nuosmukį per pastarąjį pusmetį, parodė penktadienį paskelbti atidžiai stebimų apklausų rezultatai. ...
-
Kėdainių rajone pradėtas statyti pirmasis žemės ūkio produkcijos logistikos centras
Kėdainių rajone žemės ūkio bendrovė „Žemtecha“ pradėjo statyti pirmą regioninį žemės ūkio produkcijos logistikos centrą. ...