Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė teigia, kad studentams, norintiems išsinuomoti itin brangų butą, kartais tenka su jo savininkais supažindinti savo tėvus.

Kainą lemia kriterijai

Butų nuomos paklausa šiuo metu yra labai didelė, LRT radijui sako nekilnojamojo turto skelbimų portalo aruodas.lt vadovė Viktorija Steponavičiūtė. Ji teigia, kad situacija pakitusi ne tik dėl padidėjusios butų pasiūlos, bet ir kainų: „Šių metų birželį ir liepą nuomotojai tikėjosi išnuomoti butus už keliais procentais didesnę kainą nei praėjusiais metais. Norintieji išsinuomoti butą šiuo metu, už jį turės mokėti daugiau nei prieš metus ar net kelis mėnesius.“ Ji priduria, kad pastebimas maždaug 2–4 proc. kainų padidėjimas.

V. Steponavičiūtės teigimu, būsto kaina, nurodoma skelbimuose, priklauso nuo įvairių veiksnių. Svarbi buto vieta ir tai, kaip jis įrengtas, ar jame yra baldai, ar tai naujos statybos namas ir pan. „Šiuo metu Vilniuje vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina yra 300 eurų per mėnesį, dviejų kambarių – 350–450 eurų, trijų kambarių – 500–600 eurų“, – vardija pašnekovė. Ji pabrėžia, kad tai – vidutinės būsto nuomos kainos, tačiau galima rasti ir pigesnių pasiūlymų, priklausomai nuo to, kurioje miesto dalyje yra butas.

Paklausta, kodėl skiriasi butų nuomos kainos tame pačiame mieste, V. Steponavičiūtė sako, kad vienas svarbiausių kriterijų – vieta: „Kai kurie mikrorajonai yra prestižiniai, esantys centrinėje miesto dalyje, tad kainos ten yra didesnės nei miegamuosiuose rajonuose.“ Įtakos, anot jos, turi ir tai, ar butas senos statybos – šaltuoju metų laiku gali tekti mokėti daugiau.

Pašnekovė pasakoja, kad studentams tinkamas buto nuomos variantas – didesnio buto (3–4 kambarių) pasirinkimas, kai gyvenama su keliais draugais ar buvusiais bendraklasiais. Taip išsidalijami ne tik kambariai, bet ir nuomos bei mokesčių išlaidos. Tokiu atveju, sako V. Steponavičūtė, vieno kambario kaina vidutiniškai siekia 100 eurų.

Konkurencija dėl butų – didžiulė

Nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ direktorė Viktorija Vanagė sako, kad studentai, ieškantys būsto, pirmiausia turi išsirinkti sau tinkamą miesto rajoną. Ji pabrėžia, kad daugelis daro klaidą: „Studentai būsto ieškoti pradeda likus dviem mėnesiams prieš rudenį, bet iš tiesų, paieškas rekomenduojama pradėti iki mokslo metų likus dviem savaitėms.“ Būtent tada, anot jos, būstų pasiūla yra paaugusi, nuomotojai sąmoningai, žinodami, kad uždirbs daugiau, atlaisvina savo butus.

Neteisinga, priduria ji, buto ieškoti neatvykus į miestą, kuriame bus studijuojama: „Jei atsiranda nuomojamas butas, jį reikia apžiūrėti – iš nuotraukų to tikrai negalima nuspręsti. Pasitaiko, kad nuomos agentai išnuomoja būstą per keletą valandų. Einant buto apžiūrėti, net galima iš karto turėti užstatą.“

V. Vanagės teigimu, jei būsto nuomos kaina yra tinkama, per dieną jo apžiūrėti ateina 5–10 žmonių. Butai, kurių kaina aukštesnė, sulaukia mažiau lankytojų – 2–3 per dieną, o prabangių, senamiestyje esančių būstų savininkai linkę patys išsirinkti nuomininką, su juo pabendrauti, sužinoti daugiau informacijos.

V. Steponavičiūtė sako, kad naujos statybos butai yra maždaug 50 proc. brangesni nei senos, tad tokį būstą gali išsinuomoti didesnes pajamas turintys studentai, tie, kurių tėvai yra turtingesni. „Tokiu atveju mes netgi supažindiname turto savininką su studento tėvais, jie pabendrauja ir taip savininkai mato, kas mokės už nuomą“, – pasakoja pašnekovė. Tačiau, anot jos, tarp studentų populiariausi 3–4 kambarių butai, kuriuose kiekvienas turi po atskirą kambarį, o kaina gali būti mažesnė net už bendrabučio.

Bendrabučiuose – ir pliusai, ir minusai

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, kalbėdamas apie studentų bendrabučius, sako, kad vidutiniškai patenkinama 70–80 proc. dėl šio būsto besikreipiančiųjų prašymų. Jis priduria, kad aukštosios mokyklos yra skirtingos ir kai kurios turi 500 bendrabučio vietų, kitos – daugiau nei 2000. Pats didžiausias bendrabučių užpildymas, anot jo, vyksta rugsėjo mėnesį: „Judėjimas matomas nuo rugsėjo iki spalio, o kartais vyksta kaita. Tie, kurie gavo bendrabučius, nori keltis į butą, o besinuomojantys butus ima kraustytis į bendrabučius.“

Paklaustas, ar pasirinkimą gyventi bendrabutyje lemia finansinė padėtis, P. Baltokas teigia, kad tai išties yra viena pagrindinių priežasčių. Tačiau, priduria jis, dabartinė bendrabučio kambario kaina, jame gyvenant 2–3 žmonėms, svyruoja nuo 70 iki 100 eurų asmeniui. Todėl, pašnekovo nuomone, nuomojantis, pavyzdžiui, keturių kambarių butą kartu su kitais žmonėmis, galima mokėti panašią sumą ir būti savo kambario šeimininku.