Būsto ieškantys studentai daro vieną didelę klaidą

„Tačiau svarbu tai, kad bendrabučiai gali būti labai geroje vietoje – miesto centre arba labai arti universiteto. Be to, studentas visada yra netoli skaityklos, būryje draugų ir bendraminčių“, – sako P. Baltokas. Jis apgailestauja, kad Lietuvos studentų bendrabučiai gerokai atsilieka net nuo mūsų kaimynų ­– Latvijos ar Estijos, bet priduria, kad jau atsiranda tokių bendrabučių, kuriuose sanitarinis mazgas būtų skirtas dviem kambariams, o ne visam aukštui.

Kalbėdamas apie kainas, P. Baltokas sako, kad gyvenantys bendrabučiuose gali susidurti su trimis mokėjimo būdais. Dažniausiai, 90 proc. atvejų taikomas fiksuotas mokestis, kai ta pati suma mokama visus metus. Kitas variantas – kai vasarą mokama mažiau, o žiemą – šiek tiek daugiau. Trečiasis mokėjimo būdas – pagal skaitiklių duomenis, tačiau pašnekovas sako, kad tai dažnai tampa aukštosios mokyklos nuostoliu: „Jei dušai ir virtuvė yra bendri, paskaičiuoti, kiek ko sunaudoja asmuo, yra neįmanoma, o dalinti iš kambarių skaičiaus taip pat neteisinga.“

P. Baltokas sako, kad gyvenimas bendrabutyje priklauso nuo pačių studentų. Jis priduria, kad per pastaruosius metus pakankamai pagerėjo bendrabučių energetinė būklė – skundų, kad šaltuoju metų laiku ten neįmanoma gyventi, nebesulaukiama. Iš tiesų, viskas priklauso nuo aukštosios mokyklos ir jos vadovybės požiūrio, pastebi studentų atstovas.

Nepagrįsta tarpininkų baimė

V. Vanagė pasakoja apie rinkoje susiformavusią nuomonę, kad būsto nuomos tarpininkai yra kažkas baisaus – mat jiems reikia mokėti agentūros mokestį. Tačiau, sako ji, didžiosios agentūros turi nemažai butų, kuriems netaikomas joks agentūros mokestis. Dažnai į tarpininkus kreipiasi patys nekilnojamojo turto savininkai, norintys rasti gerą ir patikimą nuomininką. Už šias paieškas tarpininkui moka pats būsto savininkas.

V. Steponavičiūtė pritaria nuomonei, kad rasti būstą be tarpininko – įmanoma: „Šiuo metu apie 30 proc. skelbimų, esančių portale aruodas.lt, siūlo išsinuomoti būstą iš paties savininko. Portale galima pasirinkti, kokio būsto nuomos varianto ieškoma – tik iš tarpininko, tik iš savininko ar iš abiejų.“

Tarpininko paslaugos, sako V. Vanagė, Vilniuje kainuoja maždaug 160 eurų. Tai vadinamasis agentūros mokestis, kuris į Lietuvą atėjo prieš ketverius metus iš Londono praktikos. Pašnekovė priduria, kad toks mokestis taikomas ne visur: „Pavyzdžiui, Kaune agentūros mokesčio nėra. Už 90 proc. ten esančių butų nuomos paslaugas atsiskaito pats turto savininkas.“ Agentūros mokestis priklauso ir nuo turto vertės – kuo brangesnė nuomos kaina, tuo dažniau nuomos mokestis nuomininkams netaikomas. Šiuo atveju, pasakoja V. Vanagė, pačiam turto savininkui labai svarbu, kas gyvens bute ir tai, kad tarpininkas suteiktų jam gerą paslaugą.

V. Vanagė pasakoja apie būsto nuomos procesą ir sako, kad tarpininkas, sulaukęs skambučio, būsimam nuomininkui užduoda kelis klausimus – pasiteirauja, ar asmuo dirba, ar turi gyvūną, kuriam laikui ketina nuomotis butą. Tuomet, jei yra keli susidomėję žmonės, suorganizuojama grupinė buto apžiūra. Sudaroma tam tikra konkurencija, be to, taip taupomas tiek turto savininko, tiek tarpininko laikas. Dažniausiai, sako pašnekovė, vienas iš susidomėjusiųjų nusprendžia butą nuomotis – iš karto užpildoma sutartis, sumokamas užstatas ir nuomininkui atiduodami raktai.

Nekilnojamojo turto agentūros direktorė sako, kad sumokėjęs agentūros mokestį, nuomininkas gali reikalauti atitinkamų paslaugų: „Tarpininkas turi atstovauti nuomininko interesus, parengti tinkamą nuomos sutartį ir, jei to prašoma, suteikti sąskaitos faktūrą už paslaugas.“ Ji priduria, kad tarpininkų yra įvairiausių, tačiau daugelis darbą atlieka gerai, nes jiems svarbu gauti gerų rekomendacijų. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

pilietis

pilietis portretas
o kiek tų nuomotojų moka valstybei?juk tai didelis pelnas
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių