Pasak Kultūros ministerijos, kurios užsakymu ir sukurta naujoji metodika, šis indeksas – išvestinis rodiklis, apskaičiuotas iš dviejų grupių rodiklių: jie apibūdina nelegalaus turinio vartojimo įpročius ir nelegalaus turinio vartojimo priimtinumo bei pakantumo jam nuostatas.

„Pagal sukurtą metodiką bus galima atlikti periodinius tyrimus – planuojama kas dvejus metus –  ir stebėti Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio (...) vartojimą, išsiaiškinti visuomenės požiūrį į skaitmeninį piratavimą, taip pat stebėti visuomenės nelegalaus turinio vartojimo įpročius ir nuostatų kaitą“, – sakė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

„Tokia stebėsena suteiks pagrindą įrodymais grįstai politikai šioje srityje, padės įvertinti tokios politikos efektyvumą, periodiškai koreguoti jos kryptis ir uždavinius“, – pažymi jis.

Tokia stebėsena suteiks pagrindą įrodymais grįstai politikai šioje srityje, padės įvertinti tokios politikos efektyvumą, periodiškai koreguoti jos kryptis ir uždavinius.

Viceministro teigimu, metodika leis stebėti nelegalų filmų, serialų, vaizdo įrašų, televizijos laidų, sporto transliacijų, muzikos kūrinių, e. knygų ir audioknygų, žurnalų, natų, vaizdo žaidimų, mokomojo turinio ir programinės įrangos turinio vartojimą.

Klausimyną sudaro prasminiai klausimų blokai: legalaus ir nelegalaus turinio vartojimo įpročiai, tokio turinio pasirinkimo priežastys ir vartojimo būdai bei neigiamos jo vartojimo pasekmės, visuomenės žinios, įsitikinimai ir nuostatos nelegalaus turinio atžvilgiu, komunikacija socialinėje erdvėje ir šeimoje, taip pat pagalbiniai klausimai.

Naudojant naująją metodiką atliktas bandomasis tyrimas. Bandomojo tyrimo imtis siekė 412 14–64 metų Lietuvos gyventojų, besinaudojančių internetu, papildomai išskiriant 14–29 metų gyventojus. Statistinė paklaida esant tokiai imčiai siekia apie 4,9 procento.

Jis parodė, jog piratavimo indeksas – 40 balų iš šimto. Taip pat atskleidė, kad 45 proc. gyventojų bent kartais vartoja kokios nors kategorijos nelegalų turinį, tokį turinį reguliariai vartoja 29 procentai.

Beveik pusė gyventojų laiko priimtinu bent vieną nelegalios prieigos prie internetinio turinio ar jo sklaidos būdą, 24 proc. nurodo negebantys atskirti legalių ir nelegalių internetinio turinio prieigų. Tuo metu 62 proc. vartoja legalų mokamą skaitmeninį turinį.

Taip pat pastebėta, kad kiek daugiau nei pusę respondentų, vartojančių nelegalų turinį, atsisakyti jį vartoti paskatintų bauda iki 200 eurų.

Pagrindinėmis priežastimis vartoti nelegalų turinį apklaustieji nurodė tai, jog legaliai pirkti turinį yra per brangu, dalis teigė legaliuose šaltiniuose nerandantys norimo turinio.

Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo metodiką sukūrė ir bandomąjį tyrimą atliko bendrovės „KOG institutas“ ir „Norstat LT“.