- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja.
Taip Vytautas Šilinskas komentavo ministerijos (SADM) siūlymą įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą, siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir pirmiausia įdarbinti savo piliečius.
„Teoriškai per metus galėtų atvykti ir milijonas, ir du, ir trys (piliečių iš trečiųjų šalių – BNS). Apribojimai daugiausia yra biurokratiniai. Kvota, kuri yra nustatoma dabar, tai yra palengvintam atsivežimui net nesiūlant darbo vietiniams žmonėms. Kvotą viršijus galima toliau atsivežti, tik šiek tiek išsitęsia procedūra, nes pirma reikia pasiūlyti darbą vietiniams“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Šilinskas.
„Mūsų pozicija vis dar yra, kad visų pirma mes darbą turime siūlyti saviems“, – pridūrė viceministras.
Pasak jo, nauja kvota būtų taikoma žemos arba vidutinės pridėtinės vertės darbuotojams, kurių daugiausia ir atvyksta į Lietuvą.
Anot V. Šilinsko, 1,5 proc. Lietuvos populiacijos sudaranti 43 tūkst. kvota siūloma atsižvelgiant į šalies transporto sektoriaus apimtis. Viceministras pabrėžė, kad siūlomi ribojimai nėra susiję su nacionaliniu saugumu.
Jis pateikė pavyzdį, kai Užimtumo tarnyba su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ buvo pasirašiusi sutartį apmokyti lietuvius vilkikų vairuotojus, tačiau šie esą dėl patirties trūkumo nebuvo priimti į darbą.
Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės.
„Tie žmonės darbą turi, bet nemaža dalis tų žmonių tiesiog išvažiavo į užsienį. Tada gaunasi, kad Lietuvos piliečiai išvažiuoja dirbti į užsienį, o mes vietoje lietuvių vežamės iš Uzbekistano, Tadžikistano, Bangladešo – tai yra pagrindinės šalys, iš kurių daugėja skaičiai“, – LRT sakė V. Šilinskas.
„Mes nenorime pakeičiamosios migracijos. Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės“, – kalbėjo viceministras.
Anot V. Šilinsko, kvotos išimtys galėtų būtų taikomos, jeigu darbuotojui iš užsienio būtų mokama daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį, taip pat svarstoma apie išlygas sektoriams, kur yra kolektyvinės šakos sutartys ir veikia stiprios profsąjungos.
„Jeigu patys darbuotojų atstovai su darbdaviais pasiūlytų padidinti kvotą kažkuriame sektoriuje, tai manome, kad tokia išlyga galėtų būti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Darbuotojų Lietuvoje neranda, nes jų nėra
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotų sistema veikia, o jų įdarbinimas rodo didesnį darbo jėgos kai kuriuose sektoriuose poreikį.
„Viceministrui (V. Šilinskui – BNS) reikėtų nueiti į pačią Užimtumo tarnybą. Jos duomenys rodo labai paprastą dalyką – jeigu pasižiūrėsite į statistiką, tai yra pasiūlymas – 3,9 vietos vienam vilkikų vairuotojui. Kodėl jų neranda? Todėl, kad nėra“, – LRT radijui teigė E. Radišauskienė.
Jos teigimu, migrantai neužima lietuvių darbo vietų: „Jos tiesiog yra laisvos“.
„Pradėkime nuo to, kad tai ne tik darbo užmokesčio ar darbo sąlygų pas darbdavį problema. Tai yra ir valstybės problema, nes visas kompleksas – ir mokesčių sistema, viskas įsivažiuoja. Iš esmės visi turime daryti, kad būtų patrauklios sąlygos, ir tie darbuotojai, lietuviai, norėtų dirbti pas mus“, – teigė buvusi viceministrė.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigė, kad Lietuvoje nėra „normalios“ migracijos politikos ir strategijos.
„Šiai dienai (43 tūkst. kvotos – BNS) užteks. Kas bus po dvejų ar trejų metų, mes negalime pasakyti, nes teisės aktai yra keičiami ir iniciatyvos yra daromos visiškai neprognozuojamai. Šiandien migracijos politikos normalios, kurios strategiją turėtume, Lietuvoje nėra“, – teigė P. Drižas.
„Jeigu (...) kai trejus metus galioja tas kvotų režimas, mes galėjome bent jau suprasti, priprasti iš išmokti dirbti su šituo kvotiniu procesu, tai po trejų metų galiojimo (...), mes manome, kad dabar yra iniciatyva keisti sistemą iš pagrindų“, – pridūrė ji.
Pasak P. Drižo, 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota siūloma neatlikus poveikio vertinimo. Pasak TTLA vadovo, šiuo metu šalies transporto sektoriuje dirba 130 tūkst. žmonių, iš kurių 88 tūkst. – vairuotojai.
Jo teigimu, užsieniečiai dirba už tą patį ar didesnį atlygį nei lietuviai, o Lietuvos transporto sektorius pagal darbo vietos brangumą Europos Sąjungoje (ES) yra 7-oje vietoje.
Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavinčienė kėlė klausimą, kas pritaikius kvotą kontroliuotų darbuotojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Tačiau, ji sutiko, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių migracija turi būti kontroliuojama.
„Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius. Mūsų labai mažai, šalis maža ir jeigu nekontroliuojamas darbo jėgos antplūdis iš trečiųjų šalių, tai vieną kartą atsibusime – lietuviai išvyks iš Lietuvos, o čia atvyks kiti piliečiai“, – LRT radijui sakė K. Krupavičienė.
Ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų vasario stebimas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, augimas. Jų pagrindinės kilmės šalys yra Uzbekistanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, Tadžikistanas, Kazachstanas.
Pagal šiems metams patvirtintą kvotą šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – tiek pat, kiek ir 2023 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šauliams perduotas sklypas Prienų rajone
Vyriausybė trečiadienį nutarė perduoti Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) žemės sklypą Prienų rajone, jame ketinama vystyti dronų pajėgumus, įrengti šaudyklą. ...
-
Virš jūros – atominis debesis?
Tarp Klaipėdos ir Palangos sekmadienio popietę užfiksuotas įspūdingos formos debesis. Danguje pasirodė atominės bombos sprogimo metu susiformuojančio grybo formos debesis. ...
-
Klaipėdoje – Kalėdų eglutės įžiebimas: šventę stebėti galės visi
Lapkričio 30-ąją uostamiestyje sužibs šventinio stebuklo laukimo simbolis. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami į Teatro aikštę, kur vyks šventinis koncertas ir bus įžiebta pagrindinė uostamiesčio eglė bei atverta ledo ...
-
Siuntų patikra – tik kilus įtarimų
Vienas būdų į mūsų šalį atgabenti draudžiamus dalykus – atsisiųsti juos siuntiniais. Nors pareigūnai neretai randa tokių neteisėtų siuntinių, kiek jų pasiekia adresatus, atsakyti niekas negali. ...
-
Divizijos vystymas: struktūra ir svarbiausi įsigijimai
Pagrindiniai ateities manevro vienetai kare bus korpusai ir juos sudarančios divizijos, todėl jau artimiausiais metais Lietuvos kariuomenės struktūra pasikeis. Nacionalinės divizijos steigimas reikšmingai prisidės prie Lietuvos kariuomenės kovin...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti du neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti du neteisėti migrantai, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Gyventojai ragina leisti Šiauliuose restoraną įkūrusioms vietnamietėms likti Lietuvoje12
Priešindamiesi Migracijos departamento sprendimui panaikinti laikinai išduotą leidimą gyventi vietnamietiškos virtuvės restoraną „Saigon kava“ Šiauliuose įkūrusioms vietnamietėms Ngoc Anh Thu Vu (Alex) ir Thi Phuo...
-
Į mokyklas grįžta sovietinė tvarka?26
Moksleivių tėvai skundžiasi ir baiminasi, kad į mokyklas grįžta jų jaunystę menantis sovietmetis. Esą mokytojai už neatvykimą į mokyklą, kai jų atžalos turi rašyti kontrolinius darbus rašo vienetus, gavę neigiamus įvertinimus vai...
-
Teismas: advokatas įrašais apie R. Miliūtei „siųstus limuzinus“ pažemino žurnalistės garbę ir orumą5
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad advokatas Dominykas Vanhara, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs, kad žurnalistei Rita Miliūtei ministrai siųsdavo limuzinus, pažemino jos garbę ir orumą. ...
-
Skambina pavojaus varpais dėl bręstančių pokyčių: dar trūksta kūdikių mirčių?8
Jonava kasmet gerinusi naujagimių skaičiaus rekordus šiemet naujų aukštumų nepasieks, nepagerins ir pernykščio rekordo, kai gimė 482 kūdikiai. Iš aplinkinių ligoninių Jonavoje gimsta daugiausiai vaikų, tačiau to gali neu...