„Šiuo metu vyksta diskusijos, kad amžiaus ribą reikėtų pamažinti – galbūt iki 12 metų, tai pat svarstoma galbūt atsisakyti testų. Kol kas sprendimai nėra priimti, bet diskusijos tikrai vyksta“, – BNS teigė L. Ašoklienė.

Pasak jos, galimybių pasas ne tik leido neužverti veiklų, bet ir prisidėjo valdant pandemiją. Tiesa, tam tikrų trūkumų jis turi.

„Mūsų galimybių pasas turi ir reguliarų testavimą, ir serologinį antikūnų tyrimą, taip pat neturi galiojimo laiko pasiskiepijusiems asmenims, tuo metu kai kurios šalys yra įsivedusios galiojimo laiką. Tačiau, žvelgiant iš epidemiologinės rizikos, man atrodo, kad didžiausia rizika yra, jog galimybių pasas išduodamas nuo 16 metų, nors skiepytis galima nuo 12 metų“, – aiškino vyriausioji epidemiologė.

Jos teigimu, ši vaikų grupė yra „didelė ir rizikinga“.

Pandemijos piko prognozuoti nesiima

L. Ašoklienės teigimu, šiuo metu pandeminė situacija yra prasta ne tik Lietuvoje, bet ir  Europoje.

„Situacija yra labai sudėtinga. Atvejų skaičius ir toliau auga, o šios bangos piko dar tikrai nesame pasiekę. Artimiausią savaitę pamatysime ir Vėlinių efektą, kas gali tą situaciją dar pabloginti“, – teigė epidemiologė.

Pasak jos, pandemijos piką prognozuoti sunku, nes viskas priklausys nuo žmonių elgesio.

Situacija yra labai sudėtinga. Atvejų skaičius ir toliau auga, o šios bangos piko dar tikrai nesame pasiekę. Artimiausią savaitę pamatysime ir Vėlinių efektą, kas gali tą situaciją dar pabloginti.

„Artėja dar vienas sudėtingas laikotarpis, kalėdinis laikotarpis, kurį turėsime išgyventi. Pasiruošimas Kalėdoms, įvairūs renginiai, susitikimai – veiksniai, kurie gali neigiamai paveikti situaciją“, – aiškino ji.

Anot L. Ašoklienės, nors pastarosiomis dienomis fiksuoti kiek mažesni susirgimų rodikliai nei ankstesnėmis savaitėmis, tai gali būti susiję su šventinių dienų efektu, kai žmones testuojasi mažiau.

Įmanomas ir trečiasis karantinas

Blogėjant epidemiologinei situacijai, lygiai prieš metus Lietuvoje įvestas antrasis visuotinis karantinas. Ir nors sergamumo rodikliai šiuo metu yra maždaug keturis kartus didesni – dar vieno karantino skelbti neskubama.

Pernai lapkričio 1 dieną 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 340 atvejų, šiemet – 1442 atvejus. Panaši situacija ir pagal lovų užimtumą – apie pustūkstantį pernai ir beveik 2 tūkst. šiemet.

„Šiuo metu turime pagrindinį ginklą – vakcinas, tad žmonės skatinami skiepytis, jog nesirgtų, o jei ir užsikrėstų, kad liga būtų lengvos formos. Taip pat šiuo metu matome stabilią situaciją reanimacijos skyriuose, nors užimta apie pusantro šimto lovų, jos taip sparčiai nesipildo“, – aiškino L. Ašoklienė.

Jei jis toks ir būtų, tai, matyt, būtų labai ribotą laiką, kad pasiekti būtų galima teigiamą efektą.

Pasak jos, nepaisant skiepų apsaugos, situacija šiemet prastesnė, nes pasaulyje dominuoja labiau užkrečiama delta atmaina, taip pat „juntamas pandeminis nuovargis“ – žmonės atsainiau rūpinasi rankų higiena, kaukių dėvėjimu.

„Su laiku mažėja ir pačių vakcinų efektyvumas, todėl ir turime kalbėti apie sustiprinančios dozės svarbą“, – dėstė epidemiologė.

Vis dėlto, L. Ašoklienė pabrėžė, kad karantinas, blogėjant situacijai ligoninėse, galėtų būti įvestas, tačiau jis nebūtų ilgalaikis.

„Jei jis toks ir būtų, tai, matyt, būtų labai ribotą laiką, kad pasiekti būtų galima teigiamą efektą. (...) Tai labai priklauso nuo reanimacijos lovų užimtumo – jei tie skaičiai keistųsi ir perkoptų 200, artėtų prie 250, panašu, kad radikalesnių priemonių reikėtų, siekiant apsaugoti sveikatos sistemą“, – dėstė ji.