Komisiją sudarys premjerė, Vyriausybės kanclerė ir visi ministrai, išskyrus ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei kultūros.

Komisija posėdžiuose svarstys tarpinstitucinius klausimus, susijusius su Vokietijos brigados buvimu šalyje, bei inicijuos reikalingų sprendimų priėmimą.

Ji taip pat vertins karinio vieneto buvimui užtikrinti reikalingas priemones ir, esant poreikiui, teiks Vyriausybei pasiūlymus „dėl reikalingų išteklių skyrimo ar kitų sprendimų, susijusių su tokių priemonių įgyvendinimo klausimais“.

Kaip anksčiau pranešime teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ši komisija reikalinga siekiant „sklandaus brigados dislokavimo įgyvendinimo.

Pasak jo, komisija pagal poreikį rinksis aptarti pasirengimo priimti Vokietijos brigadą eigą, iššūkius ir sprendimus.

Prie komisijos veiks ir krašto apsaugos ministro sudaryta darbo grupė iš ministerijų kanclerių arba viceministrų. Jai vadovaus Krašto apsaugos ministerijos kanclerė. Ši darbo grupė spręs klausimus, susijusius su civilinės infrastruktūros ir paslaugų užtikrinimu Vokietijos brigados nuolatiniam buvimui Lietuvoje.

A. Anušauskas taip pat įpareigojamas atstovauti Vyriausybei jungtinėje Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijų darbo grupėje.

„Kadangi tai pirmiausia yra Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų projektas, mes išlaikysime lyderystę koordinuojant procesą su Vokietija, tačiau kitų dalyvaujančių institucijų įsitraukimas yra labai reikalingas, nes daugybė klausimų apima ne tik Krašto apsaugos ministerijos kompetenciją. Efektyvus tarpinstitucinių sprendimų priėmimas bus kritiškai svarbus“, – sakė ministras.

Vokietija dislokuoti brigadą Lietuvoje žada per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį.

Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.

Vilnius ir Berlynas šiuo metu derasi, kokią infrastruktūrą Lietuva turės įrengti atvyksiantiems Vokietijos kariams. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius yra sakęs, kad Lietuva turės parengti ne tik karinę, bet ir vadinamąją socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mokyklas, darželius, laisvalaikio erdves.