Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako susidaręs įspūdį, jog iki 2027 metų nepavyks pabaigti Vokietijos brigadai skirtos infrastruktūros statybų.
Lietuva pergyvena dėl tarptautinės reakcijos ir galimų pasekmių į valdančiąją koaliciją priėmus Remigijų Žemaitaitį. Vokietijos valdantieji apskritai subyrėjo ir Berlynas su baime žiūri į tai, ką darys Donaldas Trumpas. Perspektyvos atrodo rūškanos.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, jog rengiantis Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą šalies institucijos visus infrastruktūros vykdo taip, kaip suplanuota. Visgi, anot jos, yra apgalvotos ir galimos alternatyvos, jeigu vykstantys darbai dėl nenumatytų aplinkybių būtų sutrikdyti.
Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą turi pasiekti 2027 metų pabaigoje, prezidentas Gitanas Nausėda nematė jokio plano B dėl jos dislokavimo, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Po kelių savaičių Vilniuje vyksiančiose LGBT+ bendruomenės eitynėse „Lithuanian Pride 2024“ tikimasi sulaukti Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių, sako renginį organizuojančios Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko. Kaip skelbia renginio organizatoriai, tai bus didžiausias LGBT+ bendruomenės festivalis Lietuvos istorijoje.
Dvi naktis iš eilės Molotovo kokteiliais apmėtyta Rusijos ambasada Vilniuje. Policijai jau žinomas asmuo butelį su padegamuoju skysčiu pirmą kartą į ambasadą metė naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Kitą naktį incidentas pasikartojo antrą kartą. Teisėsauga nekomentuoja, ar šie incidentai gali būti Kremliui lojalių rusų provokacijos.
Svarbiausi 2023 metų Lietuvos įvykiai buvo Vokietijos įsipareigojimas šalyje dislokuoti brigadą, apkaltinamasis Apeliacinio teismo nuosprendis „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) politinės korupcijos byloje ir NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai.