Standartinėse keliasdešimt metų senumo šalies mokyklose apšvietimo sistemos yra gerokai pasenusios, o apšvietimo lygis labai skiriasi, teigia trijų šalies mokyklų elektros ūkio būklę tyrusios pastatų ūkio priežiūros įmonės "City Service" atstovas Vilius Mackonis.

"City service" tyrė tris mokyklas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiose mokymo įstaigose, kurios iki šiol nerenovuotos arba renovuotos iš dalies, elektros ūkis neatnaujintas ir, pasak V.Mackonio, apšvietimo sistemos čia tebenaudojamos nuo mokyklų eksploatavimo pradžios - apie 30 metų, kai kur - ir iki 40 metų.

"Šios sistemos yra fiziškai ir techniškai pasenusios", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją konstatavo jis.

Tyrimo duomenimis, apšvietimui šiose mokyklose dažniausiai naudojamos seno tipo liuminescencinės arba dienos šviesos lempos, eikvojančios daug energijos. Pasitaiko ir kaitrinių lempų, kurių čia naudoti, anot V.Mackonio, išvis nereikėtų. Apšvietimo sistema visur valdoma rankiniu būdu - vienu jungikliu įjungiant visus šviestuvus kartu.

"Jungiklis prie klasės durų iš karto įjungia visas lempas, ir negalima įvertinti šviesos, sklindančios pro langus. Jei nors kiek nors jos yra, galima naudoti tik dalį šviestuvų, tačiau esamos sistemos to neleidžia", - atkreipė dėmesį V.Mackonis.

Be to, itin netolygus apšvietimo lygis ne tik atskirose, bet ir tose pačiose patalpose. Vienoje klasėje mokiniams esą tenka bandyti įžiūrėti raides tvyrant prieblandai ir tuo pačiu markstytis spiginant ryškiai šviesai.

"Aptikta atvejų, kai net toje pačioje klasėje apšvietimo lygis skyrėsi tris kartus: viename klasės kampe - prieblanda, o kitur plieskia šviestuvai. Dažnai toje pačioje patalpoje montuojamos skirtingo šviesos spektro lempos, išeina netolygus šviesos srautas, apšviestumas taip pat skiriasi", - vardijo įmonės atstovas.

Tyrimo autoriai siūlo pasenusius šviestuvus keisti naujais, taip pat diegti modernią apšvietimo valdymo sistemą, kuri leistų neeikvoti elektros ten, kur šviesa sklinda pro langus. Taip esą elektros suvartojimą būtų galima sumažinti per 70 procentų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad reikia pakeisti ir dešimtis metų skaičiuojančius elektros įrenginius, skirtus maisto ruošti, medžiui, metalui apdirbti.

Elektros skirstymo bendrovė "Lesto" pasišovė iki rudens įrengti trijose tyrime dalyvavusiose mokyklose kelias pavyzdines klases, kuriose švietimas būtų sutvarkytas moderniai. Taip esą bus sukurtas pretekstas ir pavyzdys kitoms mokykloms, kuriuose atliekant renovaciją, buvo pajudinta šilumos sistema, tačiau elektros ūkiui dėmesio skirta nebuvo.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys savo ruožtu teigė, kad valstybė neturi lėšų visiškam visų šalies mokyklų modernizavimui įskaitant šilumos, elektros ūkio atnaujinimą, edukacinių erdvių sukūrimą. Taip tvarkant vieną 30-40 metų senumo mokyklą esą prireiktų 8-10 mln. litų.

"Padaryti nuo nulio iki to, kaip mes įsivaizduojame visiškai modernią mokyklą - be abejo, akivaizdu, kad valstybė neturi tiek lėšų ir negalėtų investuoti vienu metu", - kalbėjo viceministras.

V.Bacys informavo, kad iki rugsėjo 350 šalies mokyklų pasieks nauja technologijų kabinetų įranga, įsigyta Europos Sąjungos lėšomis.