- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaune šiais metais ketinama perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovą, antisovietinės ir antinacistinės rezistencijos dalyvį Juozą Ambrazevičių-Brazaitį, antradienį patvirtino Vyriausybė.
Šis žingsnis vėl gali atgaivinti jautrias diskusijas dėl Laikinosios vyriausybės, kuri vertinama dėl siekio atkurti šalies nepriklausomybę po pirmosios sovietų okupacijos, bet kartais kritikuojama dėl laikysenos žydų atžvilgiu.
1974 metais JAV miręs ir ten palaidotas J.Ambrazevičius-Brazaitis 1940-1941 metais buvo vienas iš antisovietinio pasipriešinimo ir Lietuvių aktyvisto fronto vadovų.
1941 metų birželio - rugpjūčio mėnesiais jis vadovavo Lietuvos laikinajai vyriausybei, kuri buvo paskelbta po Birželio sukilimo. Vėliau jis buvo aktyvus neginkluoto antinacinio pasipriešinimo dalyvis.
Karo metais vengdamas suėmimo J.Ambrazevičius pakeitė pavardę į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dalyvavo išeivių lietuvių veikloje.
Premjero Andriaus Kubiliaus atstovė spaudai Jarda Paukštienė antradienį sakė, kad Seime šią savaitę dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikų pervežimo į Lietuvą ir perlaidojimo šaukiamas specialus pasitarimas.
„Ketinama suformuoti atskirą tarpžinybinę komisiją, kuri jau konkrečiai nutartų kur, kada ir kaip tai bus vykdoma. Į pasitarimą yra pakviesti Vyriausybės, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų, kitų institucijų atstovai, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, – sakė premjero atstovė. – Perlaidojimas planuojamas Kaune“.
Pasak jos, Vyriausybė yra numačiusi 30 tūkst. litų palaikams pervežti. Ministrų kabineto nutarimo projekte numatyta, kad perlaidojimas planuojamas šių metų trečiąjį ketvirtį.
1941 metų Birželio sukilimas ir po jo susikūrusios Lietuvos laikinosios vyriausybės laikysena žydų atžvilgiu yra sulaukusi prieštaringų vertinimų.
„Lietuva gali didžiuotis, kad tada buvo nuspręsta kovoti už nepriklausomybę, tikslas buvo kilnus, siekis pagirtinas. Lietuviai vieninteliai iš Baltijos šalių sukilo ir sudarė Laikinąją vyriausybę. Bet dėl vokiečių žudikiškos politikos įvykiai pasuko kita linkme. Nors žydų žudynių Laikinoji vyriausybė nebūtų galėjusi nutraukti, gali būti priekaištaujama, kad Laikinoji vyriausybė nepakankamai energingai pasmerkė žydų žudynes“, – antradienį sakė filosofas Kęstutis Girnius.
K.Girnius taip pat atkreipė dėmesį, kad Laikinoji vyriausybė galiausiai atsisakė tapti vokiečių valdžios patikėtinių taryba ir po šešių savaičių veiklą nutraukė. Dauguma Lietuvoje gyvenusių žydų buvo nužudyti vėliau, nors pirmieji žudymai Lietuvoje užfiksuoti dar birželį, vos prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui.
Per pirmąją sovietų okupaciją 1940-1941 metais buvo įkalinta, nužudyta ar ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos gyventojų, o sovietų teroras didžiausią mastą pasiekė prieš pat karą su nacistine Vokietija. Vėliau sekė trejų metų nacių okupacija, per kurią išžudyta daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkst. Lietuvos žydų.
1944 metais sovietams sugrįžus į Lietuvą, per dešimtmetį buvo suimta ir įkalinta beveik 200 tūkst., ištremta daugiau nei 100 tūkst. žmonių, nužudyta per 20 tūkst. su sovietų okupacija kovojusių partizanų ar jų rėmėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sausio 13-osios išvakarėse Kaune pražydo „Neužmirštuolių pieva“8
Sekmadienio pavakarę Kaune buvo surengta tradicinė „Neužmirštuolių pievos“ akcija, skirta prisiminti tautos didvyrių ryžtą ir drąsą ginant mūsų tėvynę. Renginio metu keli šimtai kauniečių suformavo „Neužmir...
-
Skandalo per čiuožimo čempionatą kulminacija: moteris paneigė savo žodžius20
Prieš metus Kaune vyko Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Jame įsiplieskė konfliktas tarp savanorės, žurnalisto ir Lietuvos čiuožimo federacijos prezidento. Renginyje dirbusi Kaja Elena Brilė šeštadienio vakarą paneig...
-
Kaune suliepsnojo Sausio 13-osios atminimo laužai26
Sekmadienio vakarą Laisvės alėjoje uždegti Sausio 13-osios atminimo laužai. Jie skirti priminti 1991 m. sausio įvykiams – tūkstančių žmonių ryžtui kovoti dėl laisvės ir paaukotoms gyvybėms. ...
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune12
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Atmintyje gyvi sausio įvykiai8
Renginyje „Prisiminimai gyvi – 1991 m. sausio 13-oji“ – kovotojų, laisvės gynėjų pasakojimai ir paroda, skirta šiems įvykiams atminti. ...
-
Sentikių dvasinis tėvas: pasninkas visų pirma yra dvasingumas3
Šešių savaičių pasninkas iki Kalėdų, anot Kauno sentikių dvasinio tėvo – ne apie maisto ribojimą. Pasninkas visų pirma yra dvasingumas, o šventės – ne blizgučiai, bet suvokimas. ...
-
Sąjungos aikštėje atsiras daugiau gyvybės45
Vilijampolėje ilgus metus apleista Sąjungos aikštė šiemet turėtų sulaukti pokyčių. Darbus planuojama pradėti vasarą. Po rekonstrukcijos aikštė turėtų pasikeisti neatpažįstamai. ...
-
Panemunės šilas pildosi išskirtiniais rankų darbo suoliukais10
Panemunės šile daugėja unikalių rankų darbo suoliukų. Drožti dirbiniai papildė prieš kurį laiką pradėtą pildyti įvairių gyvūnų kolekciją, tad prisėsti šalia bus galima ne tik ties unguriais, ilgus sparnus išskleista...
-
Legendinio „Olimpo“ jubiliejus: nuotaikos – dvejopos
„Mūsų klube įkurtame muziejuje būtų galima susipažinti ne vien su turtinga varžybų trofėjų kolekcija, bet susitikti ir su juos iškovojusiais atletais“, – sakė vienas kultūrizmo klubo „Olimpas“ steigėjų doc. dr...
-
Eiguliuose bus daugiau spalvų: tikslas – pagyvinti aplinką7
Gatvės meno kolekcija Kaune plečiasi. Eiguliuose ant buvusios elektros pastotės atsirado naujas ir ypač spalvotas piešinys. Neabejojama, kad jis taps rajono puošmena, kuri spalvų suteiks visais metų laikais. ...