Ar mūsų kasdienybę nejučia vis labiau užvaldo verslo struktūrų veikla? Kanados universiteto teisės profesorius Joelis Bakanas atvyksta į Lietuvos sostinę turėdamas tikslą – nuimti rožinius akinius. „Korporacijos pasinaudodamos viešaisiais ryšiais socialinėje erdvėje sukuria teigiamą ir neginčijamą savo įvaizdį“, - sako lietuviškų šaknų turintis profesorius.

Įvairialypei J. Bakano asmenybei nesvetima ir muzikos kalba. Harvardo universiteto absolventas yra dalyvavęs daugelyje džiazo projektų. Profesionalus gitaristas su savo žmona, dainininke ir aktore Rebecca Jennings, 2007 m. išleido albumą „Blues Skies“.

- Profesoriau, su kokiomis mintimis atvykstate į Vilnių diskusijai apie korporacijų socialinę atsakomybę ir jų veiklos pasekmes?, - savaitraštis „Vilniaus diena“ pradėjo pokalbį su J. Bakanu.

- Vizito laukiu su nekantrumu. Vilniuje lankęsi kolegos apie jūsų miestą atsiliepė labai pagarbiai. Lietuvos sostinę žinau kaip labai gražią, intelektualiai ir kultūriškai turtingą miestą. Turiu lietuviškų šaknų – mano žmonos prosenelis prieš daugelį metų iš Lietuvos emigravo į Kanadą. Tai mano kelionei suteikia dar daugiau žavesio.

- Korporacijų sėkmę lemia vien sėkmingi viešieji ryšiai ar viskas glūdi giliau? Kaip korporacijų veikla kito per pastarąjį dvidešimtetį? Ar priemonės pasiekti tikslą išliko tos pačios?

- Daugelio korporacijų keliai, kurių pagrindinis tikslas yra uždirbti pinigus įmonių akcininkams, nepakito. Tačiau yra trys aspektai, kurie, deja, pakito ne į gerąją pusę. Pirma, korporacijoms pavyko pasiekti, kad jų lobistinė veikla būtų mažiau kontroliuojama vyriausybės. Verslo struktūros dabar turi žymiai daugiau laisvės savarankiškam sprendimui. Jis dažnai destruktyvus ir žalingas, ypač jautrioms visuomenės grupėms.

Korporacijos pasitelkdamos greito maisto kultūrą, alkoholio, cigarečių, netgi kai kurių psichotropinių medžiagų tariamą kultą manipuliuoja vaikų ir paauglių sąmone. Verslas tiesiog nusitaiko ir medžioja savo auką. Apie tai išsamiai kalbu naujausioje savo knygoje „Vaikystės apgultis“. Milžiniško pelno siekiančios organizacijos skatindamos įtartinas finansines sistemas prisidėjo prie 2008 m. pasaulinės krizės. Naftos platformos sprogimas Meksikos įlankoje atskleidžia dar vieną problemą – abejingumą darbuotojų ir aplinkos apsaugai.

Antras paradoksas yra tas, jog korporacijų elgesys tampa vis labiau akiplėšiškas, tačiau jos visuomenei save pateikia kaip socialiniai atsakingą organizaciją. Tai bus viena iš pagrindinių mano temų Vilniuje. Trečias į blogąją pusę pasikeitęs dalykas – grėsmingai išaugęs privatizavimo vajus. Iš vyriausybių globos perimta praktiškai viskas – pradedant gėlu vandeniu, baigiant mokyklomis, darželiais ar socialinės apsaugos sistemomis.

- Korporacijos sugeba pasinaudoti žmonių patiklumu. Jos uždeda rožinius akinius visuomenei nė nesusipratus. Kaip su tuo kovoti?

- Iliuzijas išsklaidyti galima tik veikiant kartu. Tam reikalinga pažangi žiniasklaida, intelektualų ir menininkų grupės, profesinės sąjungos, politinės organizacijos. Pagrindinė problema yra nepaprastai išaugusi korporacijų įtaka socialiniame gyvenime. Žmonėms diktuojamos tam tikros mados ir stereotipai. Neva be jų neįmanoma gyventi. Šiai ideologijai skleisti išleidžiami milijardai. Su tuo kovoti nėra lengva, tačiau mes privalome mesti iššūkį.

- Ar po neįtikėtinos knygos “Korporacija: patologiškas pelno ir galios siekimas” sėkmės verslo struktūros nekaišiojo pagalių į ratus? Nejutote spaudimo?

- Žinau, ką reiškia panašaus pobūdžio kritika. Sulaukiau skambučių iš verslo medijos giganto žurnalo „The Economist“. Visgi, didžioji dalis kritikos buvo išsakyta pagarbiai. Jie manęs neignoravo, o tai yra svarbiausia. Savo darbą esu linkęs atlikti giliai ir kruopščiai, remdamasis konkrečiais tyrimais. Mano tikslas nėra apšmeižti ar aklai užsipulti įmones ar pavienius verslininkus. Tiesiog noriu atkleisti tiesą, ją pateikti tiksliai ir suprantamai. Manau, dėl to ir esu dažnai kviečiamas vesti paskaitas verslo grupėse, mano darbais yra naudojamasi verslo mokyklose. Jie turi teisę nusitikti su mano įžvalgomis ar išvadomis, tačiau iš jų pusės jaučiu pagarbą.

Naujosios kairės auditorijos diskusija su prof. Joeliu Bakanu vyks kovo 23 d. 15 val. kino teatre „Pasaka“. Susitikimą kuruoja DEMOS - kritinės minties institutas. Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Rosa Luxemburg fondu.

Prof. Joelis Bakanas kartu su žmona, dainininke ir aktore Rebecca Jennings