Meteorologiniams stebėjimams Nidoje – 115 metų (šventės programa)

Šeštadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba kviečia visus dalyvauti renginiuose, skirtuose paminėti 115 metų skaičiuojančią Nidos meteorologinių stebėjimų istoriją.

Nidos meteorologijos stoties įkūrimo data laikoma 1898 m. gegužė, nuo tada buvo pradėti skelbti pirmieji Nidos stebėjimų apie kritulius duomenys. Nidos meteorologijos stotis yra įrašyta į Pasaulio šimtamečių stočių sąrašą kartu su dar keturiomis Lietuvoje daugiau nei šimtą metų veikiančiomis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio meteorologijos stotimis.

Lietuva gali didžiuotis ilgamečiais meteorologiniais ir hidrologiniais stebėjimais, kurie leidžia stebėti ir vertinti klimato pokyčius, vykstančius mūsų šalyje ir ne tik joje. Nedaug Europos šalių gali pasigirti tokiais ilgamečiais meteorologinių stebėjimų duomenimis kaip Lietuva, kur meteorologiniai stebėjimai pradėti net 1770 metais.

Per 115 metų Nidos meteorologijos stotis keletą kartų „keliavo“ iš vienos vietos į kitą pačioje Nidoje ar jos apylinkėse, kol pagaliau 1965 m. įsikūrė prie Kuršių marių, kur yra ir dabar.

Iki 1946 m. meteorologiniai matavimai Nidoje buvo atliekami įvairių gamintojų, daugiausiai vokiečių, prietaisais, vėliau – Sovietų Sąjungoje gamintais prietaisais. Po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir toliau buvo naudojami Rusijoje gaminti prietaisai, o nuo 2010 m. Nidos meteorologijos stotyje sumontuota moderni suomių kompanijos „Vaisala“ matavimų įranga. Daugelis meteorologinių parametrų šiuo metu matuojami automatiškai ir kas valandą perduodami į centrinę duomenų bazę Vilniuje.

Nuo 2011 m. liepos mėn. Nidos meteorologijos stoties stebėtojai dirba tik dienos metu, kuomet papildomai stebi atmosferos reiškinius, debesuotumą, atlieka fenologinius augalų bei kitus stebėjimus, kurie negali būti fiksuojami automatiniais prietaisais.

Šimtmečio laikotarpiu daug įvairių žmonių dirbo stebėtojais ir vadovais. Daugelis jų buvo ryškios, stiprios asmenybės. Nidos meteorologai visada buvo aktyvūs bendruomenės nariai, savo miesto ir krašto patriotai. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1935 m. rugpjūčio 1 d. Nidoje atkūrus meteorologijos stotį, jai vadovavo Juozas Bulanavičius, vėliau joje dirbo Stasys Čekanauskas. Nuo 1937 m. spalio 1 d. stebėtoju dirbo Bonaventuras Juodviršis. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nidos meteorologijos stotis buvo uždaryta.

Nuo pirmųjų pokario metų, 1946 m. atkūrus stebėjimus ir iki 1981 m., Nidos stočiai vadovavo Alfonsas Kairys. Kaip savo prisiminimuose rašė A. Kairys, pirmieji metai buvo sunkūs. Atvykus į Nidą reikėjo būti ir radistu, ir meteorologu, ir mokytoju. Trūko norinčių dirbti stebėtojais, nebuvo transporto, trūko meteorologinių prietaisų. Tam, kad būtų perduota meteorologinė informacija, reikėjo sukti rankinį elektros generatorių. Nuo 1981 m. iki 2012 m. stoties viršininku dirbo A. Kairio mokinys, Kęstutis Jonas Vaitkevičius, kuris 1969 m. baigęs Vilniaus universitetą, pradėjo savo karjerą Nidos meteorologijos stotyje. Daugiau nei 30 metų stotyje stebėtojomis dirbo Danutė Aleksandra Januševskaja, Elena Lipnickienė bei daugelis kitų žmonių, ne vieną dešimtmetį susieję savo gyvenimą su meteorologija. K. J. Vaitkevičiui išėjus į užtarnautą poilsį, Nidos meteorologijos stočiai pradėjo vadovauti Ilona Harrak.

RENGINIO PROGRAMA

13–13.30 val. Renginio atidarymas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorės Vidos Augulienės įžanginis žodis, Neringos savivaldybės vicemero Viganto Giedraičio, kitų svečių pasisakymai (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

13.30–16 val. Visuomenės supažindinimas su hidrometeorologine veikla. Nidos MS istorija, stebėjimai ir matavimo įranga, automatinės MS demonstravimas. (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

13.30–16 val. Ar sunku numatyti orus? Kaip gimsta orų prognozės?

Tarnybos sinoptikų, specialistų komentarai, atsakymai į klausimus. (Nidos MS patalpose).

13.30–16 val. Akcija gyventojams – buitinių termometrų, barometrų, higrometrų sulyginimas su etaloniniais prietaisais, didžiausiu ir mažiausiu nuokrypiu pasižyminčių prietaisų išrinkimas ir jų savininkų apdovanojimas (Šalia Nidos MS stebėjimų aikštelės).

16–17 val. Paskaita „Neringos klimatas“. Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.

Meteorologinė viktorina Neringos gyventojams „Orų rekordai Lietuvoje“. Viktorinos nugalėtojams siurprizai. (Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“).

17–18 val. Koncertas. Liaudiškos muzikos kapela „Joldija“, UNO JAZZ COMBO ansamblis (JAV) Nebraskos universitetas (Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kariuomenė Klaipėdos reikalauja atlaisvinti Atgimimo aikštę, darbų planas – vasarį
    Kariuomenė Klaipėdos reikalauja atlaisvinti Atgimimo aikštę, darbų planas – vasarį

    Planuojant išminuoti uostamiesčio Atgimimo aikštę, kur pradėjus rekonstrukciją rasta dešimtys sprogmenų, kariuomenė Klaipėdos savivaldybės reikalauja atlaisvinti teritoriją, trečiadienį skelbia LRT naujienų portalas. ...

  • Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams
    Audra padarė žalos Baltijos jūros krantams

    Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. ...

  • Teismuose – nauji vėjai: advokatai gudrauja pasitelkdami dirbtinį intelektą?
    Teismuose – nauji vėjai: advokatai gudrauja pasitelkdami dirbtinį intelektą?

    Gyvenimui sparčiai keičiantis su naujais iššūkiais susiduria ir teismai. Vienas didžiausių pastarojo meto inovacijų – dirbtinio intelekto naudojimas. Klaipėdos apygardos teismo teisėjai turi savo požiūrį į šios naujovės ...

    1
  • Knygoms – antrasis gyvenimas
    Knygoms – antrasis gyvenimas

    Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos devyniuose padaliniuose vyko „Knygų atiduotuvės“. Prieš tai rengtame aukcione neįsigytos knygos buvo nurašytos ir nemokamai atiduotos visiems norintiesiems. Nemo...

  • Gatvėse – keiksmai ir atvira meilė Rusijai
    Gatvėse – keiksmai ir atvira meilė Rusijai

    Klaipėdos gatvėmis važinėja automobilis, kurio vairuotojas itin įžūliai demonstruoja savo požiūrį į aplinkinius. Valstybinius numerius veikėjas prisisuko specialiu rėmeliu, kuriame akį rėžia užrašas rusų kalba su keiksmažodžiu. ...

    16
  • Klaipėdos kolegija aukcionuose parduos 25 mokyklos objektus
    Klaipėdos kolegija aukcionuose parduos 25 mokyklos objektus

    Klaipėdos valstybinė kolegija, padedama Turto banko, viešuose aukcionuose parduos 25 aukštosios mokyklos objektus. Bendra jų vertė sieks ne mažiau kaip 10 mln. eurų, skelbia Turto bankas. ...

  • Klaipėdos rajone gimė Mozė
    Klaipėdos rajone gimė Mozė

    Klaipėdos rajonas, kuris visoje šalyje žinomas dėl mažiausio nedarbo, spartaus gyventojų skaičiaus augimo, dabar gali išgarsėti ir itin retais vardais, suteikiamais naujagimiams. ...

    2
  • Už nenuvalytus takus uostamiestyje – bauda atsakingai įmonei
    Už nenuvalytus takus uostamiestyje – bauda atsakingai įmonei

    Iškritus gausiam sniegui pietinėje Klaipėdos miesto dalyje pagrindiniai pėsčiųjų ir dviračių takai nebuvo tinkamai valomi. Už susidariusią situaciją ir įsipareigojimų nevykdymą atsakingai bendrovei skirta 2,8 tūkst. eurų bauda, prane&sca...

  • Kada imami pirštų atspaudai?
    Kada imami pirštų atspaudai?

    Pirštų atspaudas – unikalus dalykas. Piliečių pirštų atspaudai imami ne tik įvykus nusikaltimams, jų reikia ir rengiant asmens dokumentus, kuriuose įdiegti biometriniai duomenys. Nors ši procedūra privaloma, nepasitenkinanči...

    2
  • Klaipėdiečiai sniego valymu rūpinasi patys
    Klaipėdiečiai sniego valymu rūpinasi patys

    Klaipėdiečiai, nelaukdami, kol sniegą nukas rangovai, patys imasi darbo ir nuo pėstiesiems skirtų takų valo sniegą. ...

Daugiau straipsnių