Specialiųjų tarnybų pareigūnams sulaikius miesto vicemerą ir savivaldybei pavaldžios įstaigos direktorių, „Vieningo Kauno“ lyderis Visvaldas Matijošaitis viešai prabilo apie tai, kad susidaro įspūdis, jog įmonių vadovai tarnauja politikams, o ne miestiečiams.

– Pusmetį dirbote Kauno valdančiojoje koalicijoje. Spėjote susipažinti su savivaldybei pavaldžių įmonių darbu?

– Pernai balandį „Vieningam Kaunui“ patekus į tarybą, buvome naujokai, taikėmės prie esamos tvarkos. Viena iš tokių tvarkų – savivaldybei pavaldžių įmonių dalybos tarp politinių jėgų. Mums, kaip nepartiniams verslo atstovams, tai atrodė labai keistai, nes privačiose struktūrose įmonės valdomos samdant gerus specialistus, centralizuojant valdymą, mažinant kaštus, siekiant įvairių rodiklių, kad gerėtų tų įmonių veikla.

– Bet ir jums buvo priskirtos įmonės, už kurias turėjote būti atsakingi?

– Pirmomis dienomis nieko pakeisti negalėjome. Mums buvo paskirta kuruoti bendrovę „Kauno švara“. Mūsų deleguoti nariai stengėsi, kad įmonė dirbtų ir tvarkytųsi efektyviai, taip, kaip dirba privačios. Kita įmonė, kurią turėjo prižiūrėti „Vieningas Kaunas“, turėjo būti viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“, kuriai vadovavo Algimantas Puidokas. Buvome girdėję daug negerų dalykų apie tai, kas šioje įmonėje vyksta – pinigų mokėjimas už įdarbinimą, mokėjimai į kišenę žaliaskverniams, išpūsti etatai, per daug vadovaujančių pareigybių. Palyginome kelių įmonių ataskaitas ir apstulbome – 1 lito surinkimas gatvėje kainuoja 50 centų, nors mūsų atstovai matė, kad administravimo išlaidoms pakaktų ir 20 centų. Sklandė ir neoficialios kalbos, kad šios įstaigos vadovas turėjo mokėti duoklę suinteresuotiems, kaip kažkada nusikalstamo pasaulio atstovai rinkdavo iš prekybininkų kioskuose. To įrodyti mes negalėjome.

– Ar ką nors darėte, kad būtų kitaip?

– Pusę metų niekaip negalėjome pakeisti valdybos narių, patvirtinti naujos valdybos ir prieiti prie informacijos. Niekaip negalėjome gauti realių įrankių, kad galėtume daryti tvarką. Mūsų noras įvesti tvarką šioje įstaigoje kai kam labai nepatiko. Manau, kad tuomet mes padarėme klaidą, pradėję viešai kalbėti apie šias problemas, nes iš karto pajutome tarybos narių, kurie dabar jau sulaikyti teisėsaugos, didžiulį nepasitenkinimą.

– Iš ko sprendžiate? Negi buvo imtasi kokių nors veiksmų prieš jus?

– Kad esame svetimi tarp savų, nepatogūs kai kuriems koalicijos partneriams, supratome pernai gegužės 26-ąją. Tuomet prieš tarybos posėdį prie savivaldybės pastatęs savo automobilį, sumokėjau už stovėjimą nuo 8 ryto iki 12 valandos. Praėjus 12 minučių, kai baigėsi apmokėjimo laikas, prie automobilio stiklo jau buvo prilipintas oranžinis lapelis ir iš to padarytas didelis šou. Tikėtina, kad visa tai suorganizuota suinteresuotų asmenų nurodymu. Taigi gavome pirmąjį „krikštą“ būdami valdžioje ir supratome, kad ne visus planus, kuriuos nori įgyvendinti, iš karto gali viešinti.

– Pasklido kalbos, kad už tai kerštaudami „Automobilių stovėjimo aikštelėms“, užsakėte auditą. Kaip buvo iš tiesų?

– Matydami, kad ne viskas šioje įstaigoje gerai, norėjome, kad „Automobilių stovėjimo aikštelių“ direktorius A.Puidokas turėtų pasirinkimą: dirbtų, kaip turi dirbti, arba pasitrauktų. Todėl ir inicijavome auditą, kurį kai kurie traktavo kaip baudėjų šokdinimą. Taip situacija nušviesta ir per kai kurias žiniasklaidos priemones. Dabar galiu pasakyti, kad audito išvados buvo paviršutiniškos ir į pateiktus klausimus apie tikrą situaciją įstaigoje neatsakė.

– Ar iš to galima daryti kokias nors išvadas?

– Nepuolame kaltinti vien A.Puidoko, kol nėra teisėsaugos išvadų, nes gali būti, kad jis tiesiog vykdė politikų nurodymus. Blogiausia, kad analogiška situacija gali būti visose savivaldybei pavaldžiose įmonėse. Tokiose apgailėtinose situacijose išryškėja, kad įmonių vadovai skiriami pagal lojalumą, o ne kompetenciją. Tokie vadovai paskui rūpinasi valdžioje esančiųjų partiniais reikalais. Mūsų nuomone, įmonės turi būti valdomos taip, kad tarnautų miestiečiams, o ne partijoms.