- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos uostas iš pernai uždirbto pelno šiais metais į valsybės biudžetą turės sumokėti simbolinius dividendus - 1 proc. paskirstytinojo pelno, - galutinai antradienį apsisprendė Vyriausybė.
Paprastai valstybės įmonės privalo mokėti 50 proc. paskirstytinojo pelno dividendų.
Pernai Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 50 proc. nuo savo pelno, t. y. 34 mln. litų.
Dėl šios priežasties nukentėjo Uosto direkcijos finansinis pajėgumas, todėl buvo dedamos pastangos, kad pelnas 100 proc. būtų paliekamas Uosto direkcijos veiklai įgyvendinti – šiuo klausimu buvo teikiami argumentuoti siūlymai atleisti Uosto direkciją nuo šio mokesčio, - teigiama Klaipėdos uosto pranešime spaudai.
Uosto direkcija vykdo investicinius uosto infrastruktūros plėtros projektus naudodama nuosavas, ES ir skolintas lėšas. Iš valstybės biudžeto Uosto direkcija lėšų negauna. Klaipėdos uostas, kaip ir numatoma Šventosios uosto plėtra, veikia viešo ir privataus kapitalo derinimo (PPP) principu – Uosto direkcija investuoja į uosto infrastruktūrą (krantines, geležinkelio ir autotransporto privažiuojamuosius kelius, atlieka gilinimo darbus), o uosto naudotojai – į suprastruktūrą (krovos techniką, sandėlius ir pan.). Uosto direkcijos investicijos pritraukia dvigubai didesnę privačių investicijų apimtį.
Uosto direkcija finansuoja daug didžiulę naudą kuriančių projektų. Investuojant į krovos veiklai reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma krovos apimtis ir papildomos Uosto direkcijos pajamos įgyvendinus projektą. Investuojant į laivų statybai ir remontui reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma pridėtinė vertė, kuri bus sukurta įgyvendinus projektą. Be šių projektų, Uosto direkcija įgyvendina ir socialinius projektus, kurie negeneruoja finansinės grąžos Uosto direkcijai (pvz. Šventosios uosto atstatymo darbai bei Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba).
Dėl 2001–2011 metais investicijų į infrastruktūrą Uosto direkcijos valdomo turto vertė išaugo 535 mln. Lt (nuo 636 mln. Lt iki 1 171 mln. Lt). 2001–2011 m. metinė krovos apimtis išaugo 19,4 mln. t (nuo 17,2 mln. t. iki 36,6 mln. t).
Ernst & Young duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų.
Atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1 026 mln. Lt.
2012–2014 metais Uosto direkcijos investicijoms numatoma suma sudaro 658,5 mln. Lt. Iš tos sumos skirta ir įgyvendinti SGD terminalo, kuriam Uosto direkcija skirs 170 mln. Lt nuosavų lėšų, infrastruktūros komponentus.
Uosto direkcijai nepakanka 367 mln. Lt likusiems atsiperkantiems uosto infrastruktūros investiciniams projektams. Be to, Uosto direkcija artimoje ateityje papildomai turės investuoti apie 40 mln. Lt į nulinės krantinės, skirtos Visagino AE įrengimų krovai, statybą.
Dalį pelno perdavus biudžetui, nuosavų lėšų, skiriamų grąžinti investicijas ir paskolas, apimtis ženkliai sumažėtų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Imasi griežtų priemonių: nutarta drausminti gudraujančius gyventojus
Kretinga imasi drausminti nemokančius už šiukšles. Jeigu namo ar buto savininkai neįrodys, kad jų būstas negyvenamas, teks mokėti maksimalų mokestį, skaičiuojamą net šešiems asmenims. Komunalininkai skaičiuoja, kad rajone...
-
Miestas telkiasi sudėtingai kovai: moksleivių priklausomybes vadina pasauline pandemija
Klaipėdos miesto siekiamybė – nulinė tolerancija žalingiems įpročiams, plintantiems tarp jaunų žmonių. Šiai sudėtingai kovai miestas telkia partnerius – švietimo, policijos, sveikatos, socialinių paslaugų, nevyriausybinio ...
-
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis švietimo srityje
Klaipėdos rajono savivaldybė turės kompensuoti ūkio išlaidas už rajono teritorijoje gyvenančius vaikus, lankančius Klaipėdos miesto biudžetines švietimo ir sporto įstaigas pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, skelbia uos...
-
Teismas: Klaipėdos valdžia už sankryžos remontą „Rivonai“ neturi mokėti dar 3,5 mln. eurų
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ iš Klaipėdos valdžios per teismą nepavyko išsireikalauti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos remonto darbus. ...
-
Griautiname pastate Juodkrantėje gyvenantiems sutuoktiniams priteisė 16 tūkst. eurų
Neteisėtai Juodkrantėje pastatytame ir griautinu pripažintame jachtininkų viešbutyje turtą įsigijusiems sutuoktiniams Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iš Lietuvos priteisė per 16 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos. ...
-
Užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra: dėmesį traukia įspūdingi vaizdai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba sekmadienį pranešė, kad užfiksuota žemiausia šios žiemos oro temperatūra. ...
-
Klaipėdos jūrų uosto direktorius: tik 5 proc. viso krovinių srauto sudaro tranzitas
Klaipėdos jūrų uostas nebėra priklausomas nuo krovinių tranzito iš Rytų šalių, teigia uosto direktorius Algis Latakas. Jo pateiktais duomenimis, jei 2020 metų pabaigos tranzitas sudarė 40 proc. viso krovinių srauto, 2024 metais jis smuk...
-
Premjeras ir Seimo pirmininkas svarbų Lietuvai įvykį švenčia Palangoje
„Mūsų valstybės pirmieji asmenys elektros tinklų sinchronizavimą su kontinentine Europa švenčia, žinoma, Palangoje, kur šiandien rinkosi visa Lietuva“, – feisbuke skelbė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. ...
-
Šimtai ledinių maudynių aistruolių nėrė į Baltijos jūrą: prisijungė ir žinomi politikai
Ledinių maudynių mėgėjų skaičius šią žiemą dar labiau išaugo – į eketes vis drąsiau lipa ne tik nemažą patirtį turintys ruoniai, bet ir pirmą kartą šį grūdinimosi būdą norintys patirti žmonės. Ekečių žemėlap...
-
Nidoje – gamtos sukurti stulbinantys vaizdai
Kuršių nerijos nacionalinis parkas pasidalijo įspūdingais vaizdais iš Nidos. ...