- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antropologai sudavė smūgį teorijoms, kad Homo sapiens kryžminosi su neandertaliečiais, kurie esą perdavė šiuolaikiniams žmonėms dalį savo genetinio palikimo.
Per pastaruosius dvejus metus atlikti keli tyrimai rodė, kad H.sapiens kartais kryžmindavosi su neandertaliečiais - paslaptingais mūsų „pusbroliais“, gyvenusiais tam tikrose Europos, centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų dalyse kokius 300 tūkst. metų, bet išnykusiais prieš maždaug 30-40 tūkst. metų.
Įrodymus pateikia iškasenų DNR, kuri rodo, kad vidutiniškai 1-4 proc. euraziečių ir azijiečių NDR yra tokia pat kaip neandertaliečių. Afrikiečiai tokios DNR beveik išvis neturi.
Tačiau naujas Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad ta bendra DNR yra paveldėta iš bendrų protėvių, o ne atsiradusi dėl abiejų hominidų rūšių kryžminimosi.
Kembridžo universiteto Evoliucinės ekologijos grupės mokslininkai Andrea Manica (Andrėja Manika) ir Andersas Erikssonas (Andersas Eriksonas) pirmadienį JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) rašė, kad kompiuteriu sumodeliavo genų odisėją.
Ji prasideda bendrais H.sapiens ir neandertaliečių protėviais, kurie maždaug prieš pusę milijono metų gyveno Afrikos ir Europos dalyse.
Maždaug prieš 300-350 tūkst. metų šių hominidų Europos populiacija atsiskyrė nuo Afrikos populiacijos.
Gyvendama genetinės izoliacijos sąlygomis, europinė grupė pamažu evoliucionavo į neandertaliečius, o afrikinė grupė galiausiai virto H. sapiens, kurios atstovai maždaug prieš 60-70 tūkst. metų bangomis ėmė plisti iš Afrikos.
Tos H. sapiens bendruomenės, kurios geografiškai buvo arčiau Europos ir kurios galėjo gyventi Šiaurės Afrikoje, išlaikė palyginti didesnę protėvių genų dalį, rodo teorija.
Jie taip pat pirmieji apgyvendino Euraziją per didelę migraciją iš Afrikos.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl šiuolaikiniai europiečiai ir azijiečiai, bet - ne afrikiečiai, genetiškai yra truputėlį panašūs į neandertaliečius.
„Mūsų darbas aiškiai rodo, kad šiuo metu neandertaliečių genome esančios struktūros nėra išskirtinės ir atitinka mūsų lūkesčius, kuriuos matytume be hibridizacijos“, - spaudos konferencijoje sakė A.Manica.
„Tad, jeigu kokia nors hibridizacija ir buvo, - sunku neginčijamai įrodyti, kad jos niekada nebuvo, - ji turėjo būti minimali ir daug mažesnė nei ta, kokią dabar teigia žmonės“, - pridūrė jis.
Vienas didžiausių antropologijos klausimų yra toks: kas nutiko neandertaliečiams?
Hibridizacija bent iš dalies atsakytų į šį klausimą. Kryžmindamiesi su žmonėmis neandertaliečiai nebūtų buvę išnaikinti žmonių ar klimato pasikeitimo, kaip teigia kai kurie mokslininkai. Vietoje to neandertaliečių genai būtų įsilieję į dominavusios Homo rūšies genomą.
Atskiras tyrimas, kurio rezultatus taip pat paskelbė PNAS ir kurį Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos institute Leipcige Vokietijoje atliko Svante Paabo (Svantės Pabo) vadovaujami mokslininkai, rodo, kad neandertaliečių ir H. sapiens šakos atsiskyrė prieš maždaug 400-800 tūkst. metų - anksčiau nei manyta.
Ši mokslininkų grupė taip pat apskaičiavo, kad žmonės nuo šimpanzių - mums artimiausių primatų - atsiskyrė maždaug prieš 7-8 mln. metų - anksčiau nei prieš 6-7 mln. metų, kaip bendrai manoma šiuo metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva kratosi „DeepSeek“: vyriausybiniu lygmeniu – rimti svarstymai
Lietuva svarsto vyriausybiniu lygiu riboti prieigą prie Kinijoje sukurto generatyvaus dirbtinio intelekto (DI) technologijų pokalbių roboto „DeepSeek“. ...
-
Ar esame pasiruošę karui kibernetinėje erdvėje?
Jeigu karas vyksta ir kariaujama kiekvieną dieną, tai kokie yra tie mūšiai kibernetinėje erdvėje? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Scalewolf“ vadovu, buvusiu krašto apsaugos viceministru Edvinu Kerza. ...
-
Link Žemės artėja „miestų žudiku“ pramintas asteroidas
Didžiulis sprogimas danguje, kurio metu išsiskiria šimtus kartų daugiau energijos nei sprogus ant Hirošimos numestai bombai, ryškus it Saulė akinantis žybsnis ir daugelio kilometrų spindulių viską aplinkui griaunanti smūgio ...
-
„Google“ nebežada užtikrinti, kad DI nebūtų naudojamas ginklams kurti
„Google“ antradienį atnaujino savo principus, susijusius su dirbtiniu intelektu, atsisakydama pažadų užtikrinti, kad ši technologija nebūtų naudojama ginklams kurti ar stebėjimo tikslais. ...
-
Ištirti asteroido mėginiai: juose – gyvybės užuominos
2016-aisiais paleistas robotizuotas zondas „Osiris-Rex“ nuskriejo milijonus kilometrų iki labai senoviško asteroido. Jis ne tik nuskrido, bet ir sugebėjo nusileisti bei specialiu griebtuvu paimti maždaug 160 gramų mėginį nuo jo pavir&s...
-
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas garbingas vardas
Lietuvių mokslininkų atrastam asteroidui suteiktas pirmojo Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus Petro Skargos (1536–1612) vardas, pirmadienį pranešė universitetas. ...
-
Lietuvos vadovai iš socialinio tinklo „X“ nesitrauks: atsakė, kodėl
Valstybės vadovai neketina sekti Vokietijos gynybos ministerijos sprendimu nebeskelbti įrašų kritikos dėl didelio dezinformacijos kiekio susilaukiančiame socialiniame tinkle „X“. ...
-
Mūsų duomenys – kuras Pekino progresui?
Sausio 27-oji priminė dieną, kai aplenkdama JAV Sovietų Sąjunga paleido dirbtinį Žemės palydovą – konkurentų pasiekimas sukrėtė amerikiečius, tačiau galiausiai tapo impulsu skubinti kosminių technologijų plėtrą. ...
-
Ar dirbtinis intelektas atims mūsų darbus?
Indija jau turi savo pirmąją virtualią instagramo žvaigždę, sukurtą dirbtinio intelekto. Ji turi 0,5 mln. sekėjų ir daro tikrą nuomonės formuotojos darbą – kuria reklamas, juokingus trumpus vaizdo įrašus. Neabejotinai taip užsidirba ...
-
„DeepSeek“ šokas DI pramonėje ir finansų rinkose atveria rizikas
Kinijos startuolis „DeepSeek“ sukūrė atvirojo kodo, ekonomiškai efektyvų dirbtinio intelekto (DI) modelį, kuris kai kuriuos analitikus nuteikė skeptiškai, tačiau tai gali kelti grėsmę šimtų milijardų dolerių investic...