Baigiasi prašymų priėmimas į aukštąsias mokyklas

Šeštadienis paskutinė diena, kai galima pateikti prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Norintieji mokslus tęsti kolegijose tam turi dar savaitę, praneša Lietuvos radijas.

Iki trečios valandos po pietų tikimąsi sulaukti dar iki tūkstančio abiturientų bei anksčiau mokyklas baigusių žmonių. Kokią specialybę galės studijuoti bei kam reikės mokėti už mokslą turėtų paaiškėti liepos pabaigoje.

Nuo gegužės pabaigos jau yra pateikta apie 37 tūkst. prašymų studijuoti. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad dar ne visi jų yra atnešę brandos atestatus, o be jų konkuruoti dėl vietos aukštojoje mokykloje negalės.

Tuo metu tie, kurie nori studijuoti kolegijoje, turi daugiau laiko, jie prašymus gali teikti ir ateinančią savaitę. Specialybę bei tai, ar reikės mokėti už mokslą, stojantieji į universitetus sužinos liepos 22 dieną, kiek vėliau tai paaiškės tiems, kurie teikė prašymus studijuoti kolegijose.

Jeigu stojantysis nebus patenkintas jam tekusia studijų vieta, atėjęs į priėmimo komisiją jis jos galės atsisakyti, o kiti likusią laisvą vietą galės mėginti užimti rugpjūčio pradžioje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Lietuva bankrutuoja. Įmesti į rinkos mėsmalę, mūsų universitetai bankrutuoja taip pat. Neįmanoma pasiruošti rimtoms studijoms ir rimtam darbui, murdantis tokioje košėje. Jeigu Tu gali dirbti, Jeigu Tu sugebi mokytis, Jeigu pasiilgai gyvenimo be kubilių ir steponavičių melo, - Rimtai apsvarstyk Tavo darbo ir studijų galimybes užsienyje. Tik kvailiai mano, kad sėdėti prie sudužusios geldos Lietuvoje, yra geriau, negu pilnavertiškai dirbti pasaulyje.

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl mes esame Lietuvos valstybės žlugimo liudininkais? Krizė parodo, kad sekiuritizacija išsklaido atsakomybę, padarydama bet kokius finansines sąveikas pavojingomis. Kai niekas nežino, kas yra atsakingas už ką, patys piniginių operacijų veikėjai nebesupranta, kaip bus paveiktas bet kuris iš jų, jei atsiras dabar nematomų sunkumų. Todėl nebėra pasitikėjimo, be kurio verslas neįmanomas. Fantastiškai dideli procentai, kurių reikalaujama už paskolintas lėšas, bei bendras nenoras skolinti atspindi tą riziką. Ar galima grąžinti tvarką į rinkas, išsaugant finansinės sistemos judrumą ir kitus privalumus? Galima. Dauguma valstybių bando tai daryti. Išskyrus Lietuvą. Europos Sąjunga finansinius reikalus paliko atskirų valstybių kompetencijai. Mūsų gi valdžia negali panaudoti įstatymų leidybos bei teismų sistemos, kad praskaidrinti rinką. Išeiviai demonizuojami, bei atskiriami nuo valstybės. Vyksta lenktynės, kas anksčiau: išsivaikščiosime nuo tautos kamieno ar pakeisime vyriausybę? Išsivaikščiojimas laimi.

Saulius1

Saulius1 portretas
Ir vis tik: studentai sumoka tik dalį mokymosi kainos, kokie įpareigojimai jiems keliami kad atidirbtų Tautai?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių