Reklama „Facebook“ socialiniame tinkle šiandien yra toks pat natūralus reiškinys, kaip ir reklama tradicinėse žiniasklaidos priemonėse. Tačiau jos kontrolė bei priežiūra Lietuvoje kelia nemažai klausimų.

Tikriausiai ne vienam, paskyrą „Facebook“ socialiniame tinkle turinčiam vartotojui, teko susidurti su įvairiais netradiciniais reklamos būdais, kuriuos tam tikri asmenys ar įmonės naudoja padidinti savo populiarumą ar išreklamuoti savo siūlomą paslaugą bei produktą. Neaiškūs konkursai ir apgaulingos nuorodos šiandien jau tapo įprastomis priemonėmis, kuriomis stengiamasi manipuliuoti socialinio tinklo vartotojų patiklumu. Tačiau retas vartotojas žino, į kokias institucijas Lietuvoje reikėtų kreiptis susidūrus su apgaulinga reklama „Facebook“ tinkle.

Reklama yra prižiūrima

Advokato padėjėjos Donatos Berezinaitės teigimu, reklama „Facebook“ tinkle taip pat turi atitikti Visuomenės informavimo įstatyme numatytas nuostatas.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, pagal kurią nustatyta, kad interneto tinklai laikytini visuomenės informavimo priemone, todėl jai taikomi Lietuvos Respublikos reklamos ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymuose įtvirtintos nuostatos bei draudimai. Tad socialiniuose tinkluose turi galioti tos pačios reklamos taisyklės kaip ir visuose kituose visuomenės informavimo kanaluose“, - kalbėjo teisininkė.

Pasak, D. Berezinaitės, teoriškai  Lietuvoje reklamą socialiniuos tinkluose turėtų prižiūrėti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.  Teisininkės teigimu, vartotojas susidūręs su apgaulinga reklama ar neteisėtu konkursu dėl pažeistų teisių gynimo gali kreiptis būtent į šias institucijas.

Įrodyti sunku

D. Berezinaitės teigimu, socialiniame tinkle „Facebook“ yra draudžiama ginklų, pornografijos, tabako, psichotropinių medžiagų bei kitų įstatymu nelegaliais pripažintų priekių ar paslaugų reklama. Paklausta apie apgaulingus konkursus, kurių metų tam tikra įmonė ar asmuo siekia be žmogaus žinios „prisijungti“ vartotoją prie savo „Facebook“ puslapio gerbėjų rato, teisininkė teigė, kad tokius vartotojų teisių pažeidimus yra gan sunku įrodyti.

„Konkrečios praktikos, kuri tirtų, ar vartotojo priskirimas (be jo žinios) prie tam tikros interesų grupės yra laikomas nelegaliu, kol kas nėra. Pagal socialinio tinklo „Facebook“ mechanizmą, be vartotojo leidimo negali įvykti jokių veiksmų. Vartotojas gali paspausti „nematomą“ nuorodą, kuri yra dažniausiai yra užmaskuota. Tačiau įrodyti, jog buvo atliktas būtent toks veiksmas, bus ypatingai sudėtinga.“, - kalbėjo D. Berezinaitė.

Advokato padėjėja taip pat teigė, kad reklamos „Facebook“ kontrolės spragas šiandien padedami teisininkų turėtų vertinti kontrolės institucijų atstovai, kurie ištirtų dažniausiai pasitaikančias problemas bei pateiktų jų sprendimo būdus.