- technologijos.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad išsiaiškintų tai, CERN ir Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos mokslininkai nusprendė prisiminti seną gerą Niutono metodą ir paleisti truputį antimedžiagos (ne visą antiobuolį, žinoma) žemyn.
Antimedžiaga, veidrodinė įprastos medžiagos priešingybė, yra keistas sutvėrimas. Antimedžiagos atomai ir dalelės turi priešingą krūvio ženklą ir atitinkamai elgiasi. Kai dvi tokios priešingybės susiduria, geriau būti nuo jų kuo atokiau – jos akimoju anihiliuoja.
Tačiau mokslininkams seniai neduoda ramybės kitas klausimas – galbūt antmedžiagos dalelės visai kitaip reaguoja į gravitaciją? Kitaip tariant, galbūt antimedžiaga „krenta“ aukštyn? O kaipgi svoris? Ar antimedžiaga sveria tiek pat, kiek ir įprastinė medžiaga? O gal antimedžiaga sukuria antigravitaciją? Kad tai išsiaiškintų, CERN ir Lorenso Berklio nacionalinės laboratorijos fizikai nusprendė imtis prieš kelis šimtmečius Izaoko Niutono išmėginto metodo ir pabandė šiek tiek antimedžiagos numesti žemyn.
Jokių tiesioginių požymių apie antimedžiagos atsaką į gravitacijos viliones iki šiol niekam nėra pavykę užfiksuoti. CERN tyrimų centre vykdomame ALPHA eksperimente (antimedžiagos tyrimo eksperimente) dalyvaujantys mokslininkai mėgino tai išsiaiškinti, pasirinkdami savotišką „aplinkkelį“.
Iš pradžių tyrėjai pasigamino antimedžiagos – sujungė antiprotonus su pozitronais (protonų ir elektronų priešybės) ir gavo antivandenilio atomų. Šiuos patalpino stipriame magnetiniame lauke taip, kad jie nesiliestų prie konteinerio sienelių, nesusiliestų su medžiagą sudarančiomis savo priešybėmis ir neanihiliuotų.
Tada tyrėjai išjungė magnetinį lauką, leisdami antimedžiagai laisvai kristi. Įsidėmėję, kur tiksliai kybojo antiatomas prieš išjungiant magnetinį lauką, ir žinodami jo greitį, kol jis kybojo magnetiniame lauke, mokslininkai galėjo paskaičiuoti, kiek laiko reikės kristi ir taip įvertinti gravitacijos efektą antiatomui. Po eksperimento paaiškėjo, kad antivandenilis gravitacijos sąlygomis jokių keistenybių nepateikė. Kitaip tariant, jei nuo susilietimo su priešybėmis apsaugotas Niutono antiobuolys būtų paleistas žemyn, regis, jis taip pat kristų žemyn.
Visgi įsigilinus į eksperimento rezultatus paaiškėjo, kad jie – ne tokie aiškūs. Mat magnetinis laukas išsijungia ne žaibiškai – kad jo neliktų, turi praeiti apie 30 tūkstantųjų sekundės dalių. Individualių atominių dalelių pasaulyje tai yra labai didelis laiko tarpas. Be to, rezultatus sudrumstė ir individualūs kai kurių antiatomų anihiliavimo atvejai. Kad būtų pasiektas statistinis eksperimento patikimumas, fizikams būtų tekę triūsti ne vienus metus.
Tačiau yra ir gerų naujienų: technologinį tokio eksperimento įvykdymą galima laikyti reikšmingu proveržiu. Tai yra pirmas kartas, kai kažkas tiesiogiai pamėgino įvertinti gravitacijos efektą laisvai krintančiai antimedžiagai. Kitaip tariant, tai – tik pirmas žingsnelis, bet jis žengtas.
„Ar egzistuoja antigravitacija? Iš atliktų laisvojo kritimo eksperimentų kol kas negalime pasakyti nei taip, nei ne, - pranešime spaudai atsargią poziciją dėsto Berklio laboratorijos mokslininkas Džoelis Fajansas (Joel Fajans). – Tačiau tai – tik pirmi eksperimentai. Jie – tikrai ne paskutiniai.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: Vidurio Europoje smarkiai padidėjo UV spinduliuotė
Naujo tyrimo duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais Vidurio Europoje netikėtai smarkiai padidėjo ultravioletinė (UV) spinduliuotė. ...
-
Sirijoje atrasti seniausi žinomi alfabetiniai rašmenys
Naujausi archeologų atradimai rodo, kad seniausi alfabetiniai rašmenys gali būti net 500 metų senesni nei manyta iki šiol. ...
-
NASA kosmoso sveikatos priežiūros inovacijų programoje dirbs su lietuvių „Delta Biosciences“
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. ...
-
Garsus architektas pristatė planus pastatyti A. Einsteino centrą Vokietijos Ulmo mieste
Įžymus architektas Danielis Libeskindas sekmadienį pristatė muziejaus, skirto Alberto Einšteino darbams, projektą. Muziejus iškiltų Vokietijos Ulmo mieste, kuriame gimė žymusis mokslininkas. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
JAV vyriausybė sieks, kad „Google“ parduotų naršyklę „Chrome“
JAV vyriausybė teisėjo paprašė nurodyti suskaidyti interneto milžinę „Google“ parduodant jos plačiai naudojamą naršyklę „Chrome“. ...
-
Bažnyčioje – naujovė: žmonės išpažintį gali atlikti pačiam Jėzui10
Naujųjų technologijų pažanga nenustoja stebinti. Vienos bažnyčios lankytojai gali tiesiogiai pasikalbėti su Jėzumi arba tiksliau – jo dirbtinio intelekto (DI) versija. ...
-
„SpaceX“ nepavyko „pagauti“ savo raketos greitintuvo
„SpaceX“ antradienį surengė dar vieną savo raketos „Starship“ bandomąjį skrydį, o stebėti pakilimą prie Elono Musko prisijungė išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kas iliustruoja vis stiprėjantį jųdviejų be...
-
Paviešino, kaip atrodė sukčių ataka: užkibo ir savo duomenis išsiuntė daugiau nei pusė žmonių9
„Vilnius Tech“ mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą. Beveik 900-imtams ugdymo įstaigų išsiuntė specialiai sukurtą, įtarimų turintį sukelti elektroninį laišką su nuoroda ir suskaičiavo, kiek gavėjų jį atidarė. ...
-
Aukcione už 4,7 mln. eurų parduoti dinozauro griaučiai
Paryžiuje aukcione už 4,7 mln. eurų sumą parduoti 20,5 metro ilgio apatozauro vardu Vulkanas griaučiai – tai viena iš didžiausių už išnykusio roplio skeletą Prancūzijoje sumokėta suma, pranešė aukcionai „Collin du B...