Vis dar pasitaiko lietuvių, kuriems džiazo muzika primena triukšmą. Esu įsitikinęs, kad tokių žmonių mažėja ir dėl festivalio įdirbio.
Štai pavyzdys. Prieš šešerius metus į vieną festivalio koncertų pakviečiau mus vežusius vienos automobilių firmos serviso meistrus, vadybininkus. Iš pradžių vyrai sakėsi geriau pasėdėsiantys automobiliuose, nei eisiantys klausytis muzikos, kurios jie nesupranta. Vėliau iš vieno jų išgirdau: „Pas jus kažkoks kitoks džiazas.“ Sakau, džiazas kaip džiazas. O jie aiškina, kad mokykloje tik labai sudėtingą muziką už džiazą pateikdavo. Taip mokykla juos nuo džiazo atgrasė.
Tiems, kuriems džiazas asocijuojasi su triukšmu, norėčiau pasakyti: reikia pradėti nuo paprastesnės, suprantamesnės muzikos. Ateiti į Vienybės aikštę, kur skamba būtent toks džiazas. Paskui po truputį lipti laipteliais į viršų - eiti į „Combo“ klubą, Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salę. Taip gali prieiti iki labai sudėtingos muzikos klausymo, kurios prieš daugelį metų ir man pačiam būtų buvę sunku klausytis.
Nemanau, kad Kauno publika, kurią giria ir užsienio atlikėjai, yra tokia šilta ir audringai reaguojanti dėl to, kad nelabai išprususi. Publika yra visokia. Chaotiškas bilietų pirkimas į koncertus liudija, kad išmanymas galėtų būti ir geresnis. Bet kai koncerte po puikios solo partijos, improvizacijos publika audringai ploja, supranti, kad ji pakankamai giliai jaučia muziką. Tiesa, ta pati publika kartais nustebina - šiuolaikinių pasaulio džiazo žvaigždžių vardai jai nėra gerai žinomi. Bet čia - laiko klausimas.
Situacija keičiasi į gera. Žmonės šiais laikais daug važinėja, lankosi užsienio festivaliuose - šviečiasi. Daug emigravusių festivalio bičiulių ima atostogas ir per festivalį grįžta į Kauną. Nebūtinai tam, kad išgirstų vieną ar kitą atlikėją - greičiau tam, kas susitiktų su vadinamąja džiazuomene.
„Kaunas Jazz“ kol kas tiek Europos, tiek pasaulio mastu yra žinomiausias ir labiausiai vertinamas iš Lietuvoje vykstančių džiazo festivalių. Daugelis žinomų atlikėjų, grojusių mūsų festivalyje, populiarina mūsų festivalį grįžę į tėvynę. Niujorke tarp džiazo atlikėjų ir šios muzikos mylėtojų „Kaunas Jazz“ yra žinomas ne ką mažiau nei Lietuvoje.
Daugiau apie festivalį „Kaunas Jazz“ ir džiazo muzikos auditoriją Lietuvoje skaitykite paskutinį mėnesio trečiadienį pasirodančiame „Kauno dienos“ kultūros priede „Santaka.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dramblys Kremliuje
Yra tokia angliška metafora – dramblys kambaryje. Ji reiškia didelę problemą (maždaug dramblio dydžio, o kartais ir didesnę), apie kurią paprastai niekas nenori kalbėti, nenori jos matyti, žinoti ir apskritai ją ignoruoja. ...
-
Šunys mielesni už motiną?5
Niekaip negaliu rasti paaiškinimo, kodėl žmonės labiau myli gyvūnus, ypač šunis, o ne vieni kitus? ...
-
Rūbo ir proto tandemas2
Prezidento rinkimų kampanijai JAV vis labiau intensyvėjant, pagrindiniai jos dalyviai traukia vis aštresnius (žodžių) kardus, atsakinėja į senus klausimus ir dalija naujus pažadus. Atrodytų, rimtesnės akcijos nei galingiausios pasaulio valstyb...
-
Vietoj kryžiaus – kryželis8
Kultūros ministerija kartu su biudžeto pinigus beriančia komisija jau laukia linksmųjų siūlymų, kam skirti 2024 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. ...
-
Žuvies skonio vištiena
Seniau kaimo žmonės, norėdami nusifotografuoti, prašydavo: „Nutrauk mane.“ Keistai, ar ne? Betgi ir fotografas Rimantas Petrikas, sukūręs įspūdingą kaimo žmonių portretų seriją, sakydavo: „Koks žmogus yra, tokį jį ir nut...
-
Erudicijos viltis3
Prancūzų filosofas Guy Debordʼas prieš beveik pusę šimtmečio paskelbė negailestingą savojo laiko visuomenės būsenos diagnozę: sociumas gyvena pagal vadinamąją spektaklio logiką. Tai reiškia, kad anuometis vakariečio elgesys n...
-
Viešas palinkėjimas naujajam sveikatos apsaugos ministrui4
Neseniai Seime prisiekė naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Spalį šalyje vyks Parlamento rinkimai, po kurių, tikėtina, pasikeis Vyriausybės paveikslas. Tačiau naujasis ministras dar turi pakankamai laiko imtis neatidėliotin...
-
Karsto nešėjų cechas2
Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) sveikatai silpnėjant, Kremliaus nomenklatūros užkulisiuose vis dažniau būdavo iškeliamas sosto įpėdinio klausimas, o ir pačiam Iljičiui ši tema vis labiau nedavė ramybės. Galvoje sukosi p...
-
Senjorai ir TV pudra4
TV laidos vedėja sako: „Pasirodo, 2024 m. darbdaviai vis dar klausia amžiaus, vis dar prašo nuotraukos.“ Į pokalbį pakviesta lygių galimybių kontrolierė paaiškina, kad taip daryti negalima, nes pagyvenęs žmogus dėl savo am...
-
Kiek kainuoja surengti olimpines žaidynes?1
Daugiau nei dviem savaitėms Prancūzijos sostinė buvo tapusi didele sporto arena po atviru dangumi, kur tinklinio kamuoliai švilpė šalia Eifelio bokšto, žirgai jodinėjo Versalio rūmų kieme, o sportininkai plaukiojo Senos upe. Organi...