- Šarūnas Navickis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš kurį laiką rašiau apie iš savivaldybės kompiuterių pilamą šmeižtą. Praėjo daugiau kaip mėnuo – kas per tą laiką pasikeitė? Užbėgdamas už akių, pasakysiu iš karto – ogi nieko! Baisiausia, kad tai net nestebina. Tiesiog mes taip gyvename.
Esame įpratę, kad mums ant galvos piltų pamazgas ir niekam už tai nereikėtų atsakyti. Štai tokia vidinė baudžiava tūno daugumos nepriklausomos Lietuvos piliečių širdyse ir, kaip atrodo, su kiekvienais metais tik gilėja... Matyt, tam yra priežasčių.
Tačiau, kad būtų aišku apie ką kalbame, trumpai pasikartokime istoriją. Miesto Tarybos narys ir praėjusios kadencijos meras Arvydas Garbaravičius, matydamas nesibaigiančią šmeižikiškų internetinių komentarų laviną po kiekvieno straipsnio, kur jis bebūtų minimas, neapsikentęs kreipėsi į policiją, prašydamas nustatyti, iš kur tas purvas pilamas?
Policija nustatė, kad šmeižikiški komentarai siunčiami iš Kauno savivaldybei priklausančio serverio. Tačiau, kad galėtų toliau vykdyti pradėtą tyrimą, policijai reikia arba pačios savivaldybės sutikimo, kad būtų galima nustatyti šmeižimu užsiimantį piktavalį, arba – tuo atveju, jei savivaldybė nutartų galimai dangstyti tokį asmenį ar jų grupę – teismo sprendimo.
Savivaldybė – ir vėl kažkodėl nekeista – tirti, kas tuos komentarus siuntinėja, neleido. Šešėlis, žinoma, krito, tačiau ši miesto valdžia su meru Andriumi Kupčinsku priešakyje tų šešėlių turi tiek daug, kad vienas čia ar čia – jai, matyt, jokio skirtumo. Palyginus su „auksine išviete“, kurios istorijai taip pat galo nematyti, kažkoks šmeižtas, pilamas ant oponentų galvų, išties atrodo nereikšminga smulkmena, tegu ir su tokiu pat neskaniu tualetiniu kvapeliu, būdingu „Kauno konservatorijai“.
Tad kas gi toje „Kauno konservatorijoje“, kaip vis dažniau vadinama miesto savivaldybė, iš tikrųjų vyksta? Gal viskas ten gerai? Miestas klesti, meras su visa armija pasišventusių bendražygių triūsia pluša Kauno ir kauniečių labui, o vienas kitas atskalūnas tik trukdo jam dirbti? Tačiau ar tikrai taip?
Ir jei net įjungtume savo vaizduotę pilnu pajėgumu ir nukreiptume ją pačia palankiausia merui kryptimi, vargu ar galėtume suprasti, kam taip gerai viską darant reikėtų užsiimti šmeižtu ir paskalomis, tam nesibodint naudoti net savivaldybės kompiuterių (na, nebent ten įsisuko programišių gauja – bet tuomet jau reikėtų ne tik duoti policijai leidimą tyrimui, bet netgi patiems į ją kreiptis)?
Tačiau faktas lieka faktu – šmeižtas internetu pilamas būtent iš savivaldybės kompiuterių, tuo tarpu į policiją ne tik nesikreipta, bet net ir atsisakyta leisti vykdyti tyrimą pagal nustatytą faktą. Kokios mintys kyla? Kad savivaldybė pati užsiima nešvaria veikla? Negi iš tiesų gali būti taip blogai? Ir kas galėtų būti tas niekšas, taip klastingai rezgantis šias pinkles? Kas verda tokią neskanią košę, o paskui dar ir pilsto ją nekalčiausiu veidu ant mūsų visų galvų?
„Mafijinio“ žanro klasika nedviprasmiškai skelbia, kad kaltininkas ir „programos užsakytojas“ visada yra tas, kuris dūmams išsisklaidžius lieka ne tik gyvas, bet net nesužeistas. Kaip jam tai pavyksta? Ogi labai paprastai – kadangi jis pats viską ir suplanavo, tai vienintelis žino, kas, kur bei kada išlėks į orą ir kur tuo metu reikia būti, kad niekas neįtartų bei kur saugiausia. Dažniausiai tai yra mažiausiai įtarimų sukeliantis žmogus, apie kurį nė nepagalvotum, kad jis gali būti toks niekšas.
Jei jis dar ir fiziškai silpnutis, paliegęs, o dar geriau su kokiais nors matomais defektais - išvis puiku, niekas neįtars, kad toks likimo nuskriaustas bei užuojautos vertas žmogelis gali turėti „rašalo širdį“, kupiną juodžiausių juodulių. Tačiau istorija žino ir kitokių pavyzdžių – narsumą ir drąsą vertinę spartiečiai tokius „defektuotus“ laikė nepilnaverčiais ir netgi šalino iš savo bendruomenės, o caras Petras I buvo išleidęs įsaką, kuriame skelbė, kad „šelmoj mečenyje“ („šelmyste ženklintieji“) negali liudyti teisme, nes būtinai sumeluos. Atrodo, vadovautasi nuostata, kad jei žmogus savo viduje tiek „kreivas“ kad tas kreivumas net į viršų lenda, tai ir kalbėti tiesiai tokiam niekaip nepavyks.
Kiek tai tinka Kauno merui? Na, jis ir labai jaunas, ir dar labiau sveikas, ir kaip žinia sportiškas – domisi krepšiniu bei važinėja dviračiu – taigi, išgyventų net ir Spartoje, tačiau gebėjimas išsisukinėti, atsisakyti duoto žodžio ir apsimesti, kad nieko nė nebuvo ponui A. Kupčinskui yra išties būdingos savybės – tą galiu asmeniškai patvirtinti iš savo tegu ir neilgos, bet pakankamai charakteringos bendravimo su šiuo asmeniu patirties.
Turiu išsaugojęs ir tą bendravimą patvirtinančių dokumentų, kaip ir rezistentų prisiminimų, beje, išleistų Nepriklausomoje Lietuvoje, kur Lietuvos partizanai dabartinio Kauno mero senelį atvirai vadina „idėjiniu bolševiku“ ir kaltina bendradarbiavus su KGB.
Apie tai rašiau straipsnyje „Bolševikiškos konservatorių širdys“, kurį išspausdino „Londono Žinios“. Ar turiu paminėti, kad Kauno meras suskubo skambinti į Londoną ir puolėsi grasinti Jungtinės Karalystės laikraščiui teismais? Na, taip – jis iš tiesų tą darė. „Vagie, kepurė dega“? Žinoma, tokia dėmė uolaus „konservatorininko“ biografijoje labai nemaloni, juo labiau, kai pats „pasigarsini“, koks esi teigiamas, palyginus su „raudonaisias“ Paleckiais.
Tačiau kaip besisuktum, vis labiau matoma ir suprantama darosi tai, kad už visų Kauno savivaldybėje vykstančių darbelių, pradedant ta pačia „auksine išviete“ ir čia minima galimai organizuoto šmeižto kampanija ir tęsiant kad ir savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno „nuėmimo“ istorija (apie ją savo laiku) stovi labai gudrus ir suktas „žaidėjas“, kurio niekas niekada neįtaria. Meras Andrius Kupčinskas – visada niekuo dėtas, o amžinai unisonu kudakuojantis vietinių „megztųjų berečių“ pulkelis ir toliau glostyte glosto „mūsų Andriuką“, kurį pikti dėdės tik ir taikosi nuskriausti. Žinoma, jis juk visiškai nekaltas ir amžinai švarus – o visa, kas čia surašyta, tik priešų (ir iš kur jų tiek?) išsigalvojimai...
Tačiau kas tuomet tas tikrasis niekšas, kuris visą šitą marmalynę maišo? Turėsime paieškoti kiek giliau.
(bus daugiau)
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Noriu padėti Ukrainai
Maskvos įgaliotiniams gali tekti krautis lagaminus ir nešdintis iš Australijos, jei paaiškės, kad Kremliaus galvažudžiai nukankino ir galiausiai nužudė australą Oscarą Jenkinsą, 32-ejų mokytoją iš Melburno. ...
-
Trumpi pasvarstymai istorine tema5
Tam tikra dalis lietuvių labai kritiškai atsiliepia apie mūsų senųjų kunigaikščių žiaurumą, dėsto, kad jie dėl valdžios siekio žudė, kankino ir savo artimus giminaičius, ir net šeimos narius. ...
-
Negalima be teismo pasmerkti partizano3
Ukmergėje surengtas Vyčio apygardos partizanų vado Juozo Krikštaponio 80-ųjų žūties metinių minėjimas. ...
-
Vėl magijos amžius?1
Žvelgiant į XXI a. realijas, matyti keistas paradoksas: žmonija žengia į priekį milžiniškais šuoliais: dirbtinis intelektas, robotika, genų inžinerija, kvantiniai kompiuteriai. Kita vertus, į viešų diskusijų lauką grįžta mis...
-
Pirmyn į kanopinę perspektyvą4
Pasaulis palengva kraustosi iš proto, ir šis procesas ims dar labiau spartėti. Viešumoje ima triumfuoti pačios idiotiškiausios idėjos, apie kurias prieš dešimtmetį niekas nebūtų net drįsęs pagalvoti. ...
-
Įtraukiantys miestai. Menas kurti priklausomybę vietai2
Įsivaizduokite, kad vaikštinėjate po Vilniaus, Kauno ar net Palangos miesto parką ir stebite kitų parko lankytojų bėgikų, jaunų šeimų ar šunų vedžiotojų šurmulį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai neįpareigojan...
-
Palangai atstovaujantis Seimo narys Neimantas nori priklausyti nuo elektros dispečerinės Maskvoje?8
Tokią pat šaltą ir sniegingą dieną, tik prieš 34 metus, mes visi gyvenome didžiuliame šoke, baimėje dėl nežinomybės, bet pasiryžę viską atiduoti dėl galimybės laisvai iškelti trispalvę ir turėti bei didžiuotis savo ...
-
Gandrų dovanos
Iki Gandrinių, kai šie paukščiai ant savo sparnų parskraidins „ledspiras“, dar du ilgi mėnesiai. Tačiau gandrai net ir ilgalaikėse atostogose dirba. Nors jau nė mažiausieji netiki, kad jie atneša vaikus, liaudies i&scar...
-
Politinės aistros tenkinimas
Trečiojo reicho pajėgų atstūmimas nuo Maskvos (1941–1942 m. žiemą) buvo pirmasis svarbus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) režimo pasiekimas naujajame kare su buvusiais suokalbininkais, tačiau pačios kruviniausios d...
-
Lengvadarbiai?3
Keturių darbo dienų savaitė. Trečiadienis – mažasis savaitgalis. Ketvirtadienis – savaitgalio pradžia. Paskui – trys laisvos dienos. Paskui – pirmadienis: slenkame į darbą, iš lėto apšylame, įsivažiuojame, pagau...