Jei jau fašistinės Vokietijos simboliai draudžiami, kodėl tada SSRS "balvonai" stovi vos ne ant kiekvieno kampo? Ir tie, ir anie žudikai, kankintojai ir okupantai. Už sovietijos garbinimą, "koloradinių" kaspinėlių nešiojimą, SSRS vėliavos, herbo dievinimą ir reklamavimą turėtų būti ypač griežta atsakomybė. Ne administracinė.

Kiek dar yra visokių atminimo lentų, visokių paminklų, kuriais idealizuojami šalmuoti veikėjai su granatomis ir automatais? Ką jie išdarinėjo Rytų Prūsijoje? Jau pamiršo visi, kaip sovietiniai "išvaduotojai" Klaipėdos krašte prievartaudavo moteris vokietes, paėmę už kojų daužydavo jų vaikus į medžių kamienus. Senolius papjaudavo ir aukštyn galva prikaldavo prie tvarto durų.

Istorija nepamiršo šitų "vaduotojų" "žygdarbių". Tiesa, jų darbeliai atskleisti toli gražu ne visi, nes dauguma jau yra nudvėsę, tik palaidoti pagarbiai, nes kolaboravę sovietinių laikų veikėjai, komunistai, laikė savo pareiga gerbti tuos skardiniais medaliais apsikarsčiusius sovietinius žudikus, garbinusius prievartą, žudymus, trėmimus ir tą gyvulį Staliną.

Dabar tą patį banditizmą matome Ukrainą užpuolusioje Rusijoje. Išsigimėliai ne tik prievartauja ir šaudo niekuo dėtus civilius, bet ir žudo daužydami galvas kūju, vadinamu kovalda. Protu sunku suvokti, kokia motina gali pagimdyti tokį išsigimėlį, kuris savo paties tautietį galėtų užmušti tokiu būdu.

Tačiau jiems ten visa tai atrodo normalu. Vis dėlto kokio lygio išsigimėlis turi būti toks žmogus, jo motina ir tėvas? Tai tikri bepročiai, kraugeriai ir sadistai, kuriems nieko gyvenime nėra švento, tik degtinė, pašalpa, kraujas, kitų žmonių ašaros ir skurdas.

Kodėl, kur tik šitie kariautojai ateina, visur viskas būna apiplėšta, išgriauta, susprogdinta, padegta ir sunaikinta? O po to dar rėkia: "Rusofobija!" ir "niekas mūsų nemyli", kaip sakė Dmitrijus Peskovas.

Kaip galima mylėti tuos, kurie ateina, viską iš tavęs atima, išdaužo tavo namus, susprogdina, nužudo tavo artimuosius, o tave patį, jei neužmuša, paverčia elgetaujančiu "bomžu"? Už ką čia ką mylėti?

Iš tokių dalykų čia atsiranda tik neapykanta. Ir kuo toliau, tuo ji tampa didesnė. Rusijos šventikai turi labai susirūpinti savo piliečių dvasine būsena. Ji juk yra nenormali, laikas pakilti iš viduramžių ir tos kriminalinės būsenos, kokioje dabar yra Rusijos žmonės, jei taip juos išvis galima pavadinti.