Kiekvienų metų rugsėjį vyksta Europos žydų kultūros paveldo dienos, o šiemet Lietuvoje minimas dar ir Vilniaus geto likvidavimo 70-metis.

"Tragiška Lietuvos žydų lemtis – tai visos mūsų šalies tragedija. Velionis prezidentas Algirdas Brazauskas, kartą sutikdamas Vilniuje Izraelio vyriausiąjį rabiną, pasakė paprastą tiesą: karo metais kartu su išžudyta žydų bendruomene Lietuva prarado labiausiai išsilavinusius savo gyventojus – gydytojus, advokatus, inžinierius.

Kaip atrodytų mūsų kraštas, jeigu tie žmonės būtų toliau dirbę Lietuvai, jeigu Lietuvą būtų kūrę į gyvenimą taip ir neatėję jų vaikai ir anūkai?

Dabar, kai mes minime Lietuvos žydų sunaikinimo 70-metį, yra gera proga prisiminti tą indėlį, kurį į Lietuvos valstybės kūrimą įnešė mūsų kaimynai žydai. Tai prisiminę, mes geriau suprasime ir tai, kur patys gyvename ir kokios mūsų pareigos valstybei bei visuomenei.

Per tuos šimtmečius, kai žydai, atsiliepdami į didžiųjų kunigaikščių kvietimą, atvyko padėti, Lietuva jiems tapo savu kraštu. Jie nuoširdžiai dirbo Lietuvai, nes ji tapo jiems "pažadėtąja žeme".

Tai Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus įžangos žodžiai ką tik išėjusioje Viliaus Kavaliausko knygoje "Pažadėtoji žemė".

Pabandysime ir mes pristatyti žmogų, kurio kūrybingesni metai praėjo būtent Klaipėdoje. Mokytojas, žurnalistas ir filosofas Isaacas Rűifas gimė 1831 m. vasario 10-ąją Ruiš-Holchauzene, Hesene. 1849 m. gavo mokytojo sertifikatą, 1854-aisiais – rabinų sertifikatą, o 1865 m. Rostoko universitete jis apgynė filosofijos daktaro laipsnį. Šis žydų tautybės Vokietijos pilietis, kūrybinį savo gyvenimo periodą nuo 1865-ųjų iki 1901 m. praleido Klaipėdoje.

Memelio žydų bendruomenė buvo pasidalijusi į Vakarų žydų (Prūsijos/Vokietijos) ir Rytų žydų (lenkų/rusų/lietuvių), taip pat įvairias grupes, turėjusias savo institucijas ir vadovus. I.Rűifas atvyko kaip Vokietijos žydų rabinas, bet stengėsi suvienyti visas bendruomenes. Pavyzdžiui, 1875 m. jo iš Vokietijos žydų surinktos lėšos padėjo Lietuvos ir Rusijos žydams kurti savo Beth Midrash. 1862-aisiais I.Rűifas ir rabinas Yisrael Salanteris kartu įkūrė Memelio Chewra kadisha (Laidojimo tarnybą).
1871 m. I.Rűifas ir du bendraminčiai atidarė žydų ligoninę, kuri turėjo tiek daug pacientų, kad 1896-aisiais buvo pastatytas naujas, didesnis pastatas, kuris ir šiandien naudojamas kaip ligoninė,

Nuo 1872 m. I.Rűifas buvo svarbiausio Klaipėdos laikraščio "Memeler Dampfboot" ("Klaipėdos garlaivis") redaktorius. 1879 m. neturtingiems vaikams jis įsteigė Žydų mokyklą (Armenschule). 1898-aisiais rabinų dr. I.Rűifo ir dr. I.Karlebacho pastangomis rekonstruotas buvęs Frydricho berniukų mokyklos pastatas. Jame įsikūrė Izraelitų religinė mokykla su dviem berniukų ir mergaičių klasėmis.
Gyvendamas ir dirbdamas Klaipėdoje, I.Rűifas stengėsi padėti Lietuvos žydams, organizuodamas jiems labdaringą pagalbos programą.

1880-aisiais I.Rűifas Vokietijoje surengė didelę Rusijos žydų paramos akciją, kuri buvo žinoma kaip "Rabinas Hülf" arba "dr. Hülf ", o tai reiškia "Pagalba". I.Rűifas išsaugojo apie 30 tūkst. žydų nuo badmečio, kuris Lietuvoje buvo 1867–1868 m. Šiuo tikslu jis surinko 630 tūkst. Vokietijos markių, pusantrų metų šelpiant 230 Lietuvos gyvenviečių.
Savo keliones į Lietuvą jis išsamiai aprašė savo rašiniuose "Meine Reise nach Kaunas" ("Mano kelionė į Kauną", Klaipėda, 1869); "Drei Tage im judischen Rusland" ("Trys dienos pas Rusijos žydus", Klaipėda, 1882).

Klaipėdoje I.Rűifas parašė penkių tomų filosofinį veikalą "Pasaulio idėjos ir idėjų pasaulio mokslas" (Wissenschaft des Weltgedankes und der Gedankenwelt), 1900 m. jis parašė brošiūrą "Zur Geschichte der Juden in Memel" (Klaipėdos žydų istorijos klausimu").

I.Rűifas vienas iš pirmųjų pasakė, kad žydų tėvynė turi būti Palestinoje, o jos kalba turi būti hebrajų ir ragino nedelsiant spręsti žemės pirkimo ir imigracijos į Palestiną klausimą. Vienas geriausių I.Rűifo mokinių buvo Davidas Wolffsohnas, kuris po Theodoro Herzlio vadovavo sionistiniam kongresui ir sukūrė Izraelio vėliavą ir pinigo pavadinimą – šekelis.
I.Rűifas mirė 1902 m. Bonoje, Vokietijoje.

Rugsėjo 25 d. 9 val. Klaipėdoje bus įamžintas dar vieno žymaus ir miestui nusipelniusio žmogaus atminimas. Ant Grįžgatvio gatvės 6-ojo namo bus atidengta atminimo lenta garbingam žydų rabinui I.Rűifui.