Ne silkė, bet dvokia

Pirmadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas savo postą perleido Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovui Kyrylo Budanovui. Na, ne visai perleido. Ne visai savo noru. Gal tik turėjo perleisti. Gal tik sulaukė gąsdinimo, kad turės perleisti. Bet kokiu atveju galėjome įsitikinti, kad Pasaulio ekonomikos forumui skirtoje ataskaitoje dezinformacija neatsitiktinai įvardyta kaip globalių grėsmių dešimtuko lyderė.

Viename populiariausių ukrainietiškų kanalų „Telegram“ tinkle atsiradusi, garsių žurnalistų ištransliuota melagiena pagyveno vos porą valandų, tačiau ir to pakako, kad per antrus karo metus išgyvenančią visuomenę nuvilnytų lengvos panikos (prezidentas neatlaikė sąjungininkų spaudimo sėsti prie derybų stalo?!) ir paniekos (prezidentas išsigando potencialaus konkurento populiarumo!) banga, o klasikinę turgaus aikštę atstojančiuose socialiniuose tinkluose prezidentūros adresu pasipiltų įprastai pyptelėjimais paslepiamų žodžių pliūpsniai.

Kad ir kas būtų pirmasis žinios apie tariamą rokiruotę šaltinis, tikslą jis pasiekė. Auditorijoje dar labiau sustiprėjo jau anksčiau jai mestelėta abejonė, kad tarp prezidentūros ir kariuomenės esama didelių nesutarimų. Pakaitintos senos aistros, kurias V. Zelenskiui jautė už jį nebalsavusi visuomenės dalis, 2022-ųjų vasarį akimirksniu pamiršusi savo nepasitenkinimą. Naujausia pirmadienio žinios interpretacija – esą taip prezidentūra tikrino visuomenės ir kariuomenės reakciją.

Nors melagiena buvo operatyviai paneigta, komunikacijos fenomenas, vadinamas supuvusios silkės principu – kai net paneigus stiprias emocijas sukėlusį melą pasklidęs tvaikas niekur nepradingsta – suveikė. Ir veiks toliau erzindamas ir taip įtampoje dėl karo, naujos mobilizacijos bangos, kuri būtina kariškiams, bet nepopuliari tarp politikų, gyvenančią visuomenę. Į šį procesą sėkmingai įsijungs ir kitas melo sklaidos metodas – pakirstas pasitikėjimas profesionaliais žurnalistais. Kuo vangesnės kovos fronte, tuo tokių informacinių atakų bus daugiau, jų geografija neišvengiamai plėsis. Žinant, kad Ukrainos užfrontė yra gerokai toliau į Vakarus, nei driekiasi valstybės siena, gebėjimo atskirti melagienas nuo tiesos egzaminus, neabejokime, laikysime ir mes. Kaip pirmadienio vakarą drėbtelėjo Kremliaus propagandininkė Margarita Simonian, „netvarka viensėdyje mums naudinga“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Savivertės nuospaudos
    Savivertės nuospaudos

    Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...

    2
  • Skaitymo pagirios
    Skaitymo pagirios

    Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...

  • Lauko išvietės paveldas
    Lauko išvietės paveldas

    Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...

    10
  • Auksinis aštuonetas
    Auksinis aštuonetas

    Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...

    2
  • Kodėl mes ne Amerika?
    Kodėl mes ne Amerika?

    Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...

    7
  • E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai
    E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai

    Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...

    6
  • Poetų ar miestų karas?
    Poetų ar miestų karas?

    Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...

    3
  • Kiekviena diena – lyg asilų šventė
    Kiekviena diena – lyg asilų šventė

    Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...

    21
  • V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas
    V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas

    Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...

    104
  • Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą
    Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą

    Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...

    2
Daugiau straipsnių