PISA burtai

Jau savaitę virškiname PISA tyrimo rodiklius. Juose Lietuvos penkiolikmečiai pasirodė ne taip baisiai, kad sofų ekspertai galėtų šaukti apie švietimo sistemos degradavimą, bet ir ne taip gerai, kaip norėtųsi. Reformuok nereformavęs nacionalinę švietimo sistemą, keisk mokytojų algų skaičiavimo formules, vis tiek PISA reitinguose dėmesį patraukia kiti.

Lyderių trejetuke – kaip beveik visada – Singapūras, Japonija, Pietų Korėja. Šalys, kurių žmonių mentalitetas, suvokimas apie individo laisvę, imigraciniai procesai mažai ką bendro turi su daugumos kitų lyginamų šalių. Jaunieji airiai sugeba geriau už kitus skaityti, o lenkai, dar 2018 m. buvę tarp geriausių matematikų, šįkart šioje srityje surinko net 27 taškais mažiau. Suomiai – tie patys, pas kuriuos it į švietimo meką keliavo ištisos pedagogų delegacijos, – irgi sukūrė antistebuklą: ūmai pradėjo blogiau skaičiuoti, suprasti gamtamokslių sričių užduotis, o skaitymo užduotyse surinko net 30 taškų mažiau. Kažin, ar šio staiga sužibusios ir užgesusios žvaigždės fenomeno nepakartos ir Estija, kol kas dar įsikibusi į ketvirtąją vietą?

Ką gi daryti, kad būsimieji Lietuvos penkiolikmečiai, jei nesugeba aplenkti estų, juos bent pasivytų?

Bene geriausią išvadą, kaip pagerinti PISA rodiklius, yra pasiūlęs buvęs Amerikos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentas Davidas Berlineris. Jo teigimu, šis projektas – dar vienas dėl testų ir ekonomikos dėsnių pamišusio pasaulio bandymas nuspėti ateitį. Tad praktiškai yra bevertis.

Nors įkurtas tam, kad padėtų tobulinti švietimo sistemas, per daugiau nei 20 metų PISA pasirodė esąs kažkas panašaus į „Mis pasaulis“ rinkimus, kuriuose pagal vieną standartą bandoma įvertinti skirtingų estetikos tradicijų atstoves. Kai skaičiuojami taškai, verčiami tie patys užduočių tekstai, svarbūs tampa net kiekvienos kalbos ypatumai ar kontekstai, kuriame gyvenantys paaugliai skirtingai interpretuoja tas pačias iliustracijas. Galiausiai, mąstantys plačiau, tačiau nebūtinai bukesni, ir pralaimi formulių žinovams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

K

K portretas
Per visą nepriklausomybės laikotarpį visos švietimo grandys buvo tik naikinamos prisidengiant tai tautine mokykla, tai nesibaigiančiomis reformomis etc.

moksliukai ir debiliukai

moksliukai ir debiliukai portretas
Tie debiliukai atskirais atvejais tapo verslinykais, net stambiais. Pvz Dagera savinykė mokyklą vos baigė, Tauragėj naltos magnatas samdė žmogų kad už jį KTU baigtų. Pats nesugeba o diplomo kaip ir reikia.

visa lietuva ir europa PISA jankiu svietimo

visa lietuva ir europa PISA jankiu svietimo  portretas
sYstema ..kuria visas Euro agrastynas prieme uz pagrinda , todel visas jaunimelis nuo darzelio mokomas kaip tratintis per visus galus , masturbuotis , ir kokius narkotikus naudot --bet jokiu budu ne matematikos, fizikos , literaturos , istorijos pagrindu ...todel siandien ir turia armija iskrypusiu debiliuku , o ne moksliuku , matematiku , mokslininku ,gydytoju, inzinieriu , techniku.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Dainos palaiminimas
    Dainos palaiminimas

    Išskirtinis muzikas, Lietuvos chorinės kultūros kūrėjas ir puoselėtojas Lionginas Abarius, jį pažinojusių teigimu, savo gyvenimą matavo Dainų šventėmis – nuo vienos iki kitos. Gyvenimo atskaitos tašku jos tapo daugeliui ta...

  • Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas
    Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas

    Lietuvą aplankęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovas Borja Gracia pateikė išvadas, kad iki 2050 m. dirbančių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės nuo dabartinių 1,8 mln. iki 1,3 mln. Taigi likusiems Lietuvoje darbingiem...

    6
  • Lietuvos specialistai
    Lietuvos specialistai

    Visi žino, kad konservatoriai Lietuvoje turi savo kariuomenę – drausmingai balsuojančius rinkėjus. Bet turi ir baimę, kurią jiems kelia konservatoriškai savitas aplinkos suvokimas. ...

    5
  • Kiaulių maras Varšuvoje
    Kiaulių maras Varšuvoje

    Józefas Klemensas Piłsudskis (1867–1935) ir Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) gana neblogai pažinojo vienas kitą, mat dar 1887 m. pavasarį Józefas Klemensas kartu su savo broliu Bronisławu Piotru (1866–1918) bei Vo...

    3
  • Šamašui teks paplušėti
    Šamašui teks paplušėti

    Žurnalistu save vadinantis dabar 52-ejų australietis J. Assange’as, kuris buvo kaltinamas nuo 2010-ųjų paviešinęs apie 700 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų, pagaliau paleistas iš kalėjimo Jungtinėje Karalyst...

    1
  • Pažadėtas orumas
    Pažadėtas orumas

    Vakar paskutiniu metiniu pranešimu atsisveikino senasis naujasis Prezidentas, jau po poros savaičių pradėsiantis antrąją kadenciją. Ar Jo Ekscelencija pasakė tai, ką tikėjosi išgirsti piliečiai; ar piliečiai išgirdo tai, ką Jo ...

    1
  • Į frontą – ant piliečių nugarų
    Į frontą – ant piliečių nugarų

    Net vardan 3 proc. BVP gynybai Seimas veltėdžių nevaikys – jokių viešojo sektoriaus reformų nebus. Riebiai pavalgę ponuliai toliau galės vėdinti vidurius savo tuščiuose postuose, už valdiškus pinigus važinėti į egzistenc...

    6
  • Perspėjimas lietuviams
    Perspėjimas lietuviams

    Šis birželis itin dosnus sporto įvykių. Daugelis dar nespėjome pamiršti krepšinio arenų stogus Lietuvoje kilnojusios LKL finalų serijos, pasibaigusios sensacingu Kauno „Žalgirio“ nuopuoliu. Šiandien įsisuka jau a...

    31
  • Rakštis Vovos pasturgalyje
    Rakštis Vovos pasturgalyje

    Atslinkus 1918-ųjų spaliui, Vladimiras Iljičius Uljanovas (1870–1924) nusprendė esąs atsigavęs po tų pačių metų rugpjūtį vykusio pasikėsinimo sukeltų psichinės ir fizinės sveikatos komplikacijų bei ignoruodamas kūno skleidžiamus signal...

    10
  • Motiejuko ugdymas
    Motiejuko ugdymas

    Daugelis ieškome asmeninio ryšio su dirbtiniu intelektu, nes aišku, kad šis dirbtinis Molio Motiejukas auga ne dienomis, o valandomis ir taps milžinu, su kuriuo draugauti apsimoka. ...

    4
Daugiau straipsnių