- Vytautas V. Landsbergis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šiandien sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas
Įvykius sekiau nuo pat ryto ir visą dieną apie juos galvojau. Valstybė ir tarnybos padarė didelę klaidą, buvo pagilinta ir taip gili takoskyra tarp valdžios struktūrų ir žmonių. Lietuva suskaldyta dar labiau. Viena pusė liko pažeminta, truputį išprievartauta. Buvo nesiskaityta su jų nuomone, nuojauta, noru sulaukti atsakymo, kada bus baigta pedofilijos byla.
Mano siūlymas visada buvo paieškoti trečio – taikaus kelio. Iš autoritetų, neklaninių teisėsaugos žmonių sudaryti komisiją, kuri inspektuotų šią bylą ir pasakytų savo atsakymą. Tada būtų viskas aišku. Tokio aiškumo nėra nei V. Pociūno byloj, nei šioj. O dabar neaiškumas tik dar labiau sustiprėjo – kodėl taip skubama?
Šiandien prisiminiau terminą – istrebiteliai, stribai. Jie buvo lietuvių tautos piliečiai, kurie ėjo prieš savus. Primesdami valią, atimdami, niekindami, ištremdami. Manau, kad stribiška galvosena niekur nedingo, ji jaučiama ir žurnalistikoj, ir teisėsaugoj. Būtent šitą jausmą šiandien ir išgyvenau. Jų naudojama strategija: žinokit savo vietą, tuoj mes jums parodysime, kaip ir kas turi būti, ir ne jūsų reikalas, kaip kas bus. Tai va, sužinojau, kad Lietuva – ne mano reikalas. Su šiuo reiškiniu labai sunku turėti santykį. Ką daryt su tuo „savu“, kurio užduotis yra naikinti? Naikinti laisvės, pilietinę idėją. Nesitarti, o primesti valią.
Kaip sakė atvažiavę užsienio ekspertai, prievarta jokiu būdu negalėjo būti taikoma. Ir Danijoje, Olandijoje tokie dalykai būtų netoleruojami. Turi būti susitarimas. Lietuva neišlaikė labai rimto egzamino. Kaip tai būtų buvę keblu, bet turėjo būti sudaryta derybininkų grupė, kuri bendrautų su abiem pusėm. Dabar to nebuvo. Teisėsauga pareiškė: mes nutarėm, ir vsio zakonno.
Man širdy liko tuštuma. Nežinau, ką daryti su šita valstybe, kurioje yra visuomenė ir stribuomenė. Stribuomenė daro, ką nori, o visuomenė turi sėdėti ir necypti. Bet manau, kad vieną dieną jos vis tiek turės susėsti ir susitarti – apie ką yra mūsų valstybė? Ar ji dar yra? Ar dar jos kam nors reikia? Tas karas turėtų pasibaigt, jei norime išlikti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Roko Kašėtos koncertas Kalni...
-
Filmo „69 išpažintis“ pr...
-
Piketas prieš „Homanit“ g...
-
Lietuvos zoologijos sode liūt...
-
Rūdninkų poligone įkasta si...
-
Partijos ištraukė Seimo rink...
-
UNESCO metai Kaune...
-
F2 pasaulio čempionato finala...
-
F2 pasaulio čempionatas Klaip...
-
Latvijos bėgikas Rūdolfas Bi...
-
Šunys mielesni už motiną?1Niekaip negaliu rasti paaiškinimo, kodėl žmonės labiau myli gyvūnus, ypač šunis, o ne vieni kitus? ...
-
Rūbo ir proto tandemasPrezidento rinkimų kampanijai JAV vis labiau intensyvėjant, pagrindiniai jos dalyviai traukia vis aštresnius (žodžių) kardus, atsakinėja į senus klausimus ir dalija naujus pažadus. Atrodytų, rimtesnės akcijos nei galingiausios pasaulio valstyb...
-
Vietoj kryžiaus – kryželis7Kultūros ministerija kartu su biudžeto pinigus beriančia komisija jau laukia linksmųjų siūlymų, kam skirti 2024 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. ...
-
Žuvies skonio vištienaSeniau kaimo žmonės, norėdami nusifotografuoti, prašydavo: „Nutrauk mane.“ Keistai, ar ne? Betgi ir fotografas Rimantas Petrikas, sukūręs įspūdingą kaimo žmonių portretų seriją, sakydavo: „Koks žmogus yra, tokį jį ir nut...
-
Erudicijos viltis3Prancūzų filosofas Guy Debordʼas prieš beveik pusę šimtmečio paskelbė negailestingą savojo laiko visuomenės būsenos diagnozę: sociumas gyvena pagal vadinamąją spektaklio logiką. Tai reiškia, kad anuometis vakariečio elgesys n...
-
Viešas palinkėjimas naujajam sveikatos apsaugos ministrui4Neseniai Seime prisiekė naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas. Spalį šalyje vyks Parlamento rinkimai, po kurių, tikėtina, pasikeis Vyriausybės paveikslas. Tačiau naujasis ministras dar turi pakankamai laiko imtis neatidėliotin...
-
Karsto nešėjų cechas2Vladimiro Iljičiaus Uljanovo (1870–1924) sveikatai silpnėjant, Kremliaus nomenklatūros užkulisiuose vis dažniau būdavo iškeliamas sosto įpėdinio klausimas, o ir pačiam Iljičiui ši tema vis labiau nedavė ramybės. Galvoje sukosi p...
-
Senjorai ir TV pudra4TV laidos vedėja sako: „Pasirodo, 2024 m. darbdaviai vis dar klausia amžiaus, vis dar prašo nuotraukos.“ Į pokalbį pakviesta lygių galimybių kontrolierė paaiškina, kad taip daryti negalima, nes pagyvenęs žmogus dėl savo am...
-
Kiek kainuoja surengti olimpines žaidynes?1Daugiau nei dviem savaitėms Prancūzijos sostinė buvo tapusi didele sporto arena po atviru dangumi, kur tinklinio kamuoliai švilpė šalia Eifelio bokšto, žirgai jodinėjo Versalio rūmų kieme, o sportininkai plaukiojo Senos upe. Organi...
-
Medalių spindesys ir skurdas1Olimpinės žaidynės – ne tik galimybė atletams patikrinti savo ištvermę, lankstumą, greitumą, raumenų tvirtumą ir akies taiklumą, bet ir padiskutuoti apie sporto finansavimą. Tokių pokalbių pagrindiniai motyvai nesikeičia metai i&scar...