Gaisruose vis dažniau žūsta senyvi, neįgalūs žmonės

Pastaruoju metu gaisrų Kauno apskrityje daugėjo: ugnis sunaikino ne tik turtą, bet ir nusinešė žmonių gyvybę. Daugiau nei ketvirtadalis žuvusiųjų buvo vieniši, senyvo amžiaus ar turintys negalią žmonės.

Gerokai padaugėjo gaisrų kylančių gyvenamosios paskirties pastatuose. Per pirmuosius du šių metų mėnesius gaisras gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 110 kartų, kai 2009 metais per tą patį laikotarpį ugniagesiams teko gesinti 83 gaisrus. Šiais metais liepsnose žuvo 14 žmonių.

Kauno mieste ugnis pasiglemžė 6 gyvybes; Jonavos, Kaišiadorių rajonuose bei Birštono savivaldybėje žuvo 1 žmogus; Raseinių rajone - 2; Kėdainiuose - 3.

Pagrindinės per pastaruosius mėnesius įvykusių gaisrų priežastys: neatsargus rūkymas; neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi; krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų pažeidimai; dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklų pažeidimai.

Tragiškų gaisrų pasekmių analizė rodo, kad žmonių žūčiai didelę įtaką turi socialinės problemos.

Dažniausiai tokių asmenų namuose yra girtaujama, rūkoma; atjungta elektra, dujos; patalpos prikrautos šiukšlių bei sendaikčių.

Gaisras patalpose plinta labai greitai. Užsidegus vienam daiktui ar baldui ugnis per 10-15 sekundžių pasiglemžia greta esančius daiktus. Kuo kambaryje daugiau daiktų, tuo gaisras plinta greičiau. Per 3 minutes patalpa prisipildo nuodingų dūmų, per 10-15 minučių užsiliepsnoja visas kambarys.

Ankstesni statistiniai rodikliai rodo, kad gaisruose dažniau žūsta vyrai, tačiau pastaruoju metu padaugėjo moteriškosios lyties atstovių bei fizinę negalią turinčių asmenų žūties atvejų. Tokiems žmonėms ypač sunku išsigelbėti iš ugnies gniaužtų dėl judėjimo laisvės suvaržymo. Šiais metais net kas ketvirtas žuvęs žmogus turėjo negalią.

Nelaimės nutiko rūkant lovoje, pažeidžiant krosnių, židinių bei dūmtraukių eksploatavimo taisykles. Viena iš žuvusių moterų šildėsi stovėdama šalia atviros pakuros, kurioje degė malkos. Moters rūbams užsiliepsnojus, ji žuvo. Visa tai įrodo, kad žmonės neįvertina pavojaus bei nežino, kaip tokiose situacijose reikėtų elgtis.

Statistiniai rodikliai rodo, kad dažniausiai gaisrai kyla tamsiuoju paros metu, kada žmogaus budrumas minimalus. Nakties metu užsiplieskus gaisrui, daugelis nukentėjusiųjų randami savo lovose arba šalia jų. Apsinuodijimas dūmais įvyksta labai greitai, tad žmogus neturi galimybės saugiai palikti degantį pastatą.


Šiame straipsnyje: gaisrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių