- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penkiolika Europos Sąjungos narių, tarp jų ir Lietuva, prašo sugriežtinti bloko prieglobsčio suteikimo politiką, kad būtų paprasčiau perkelti nelegalius migrantus į trečiąsias šalis.
Jų laiške Europos Komisijai (EK), su kurio turiniu ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP, prašoma „pasiūlyti naujų būdų ir sprendimų, kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai į Europą“.
Prašymas pateiktas likus mažiau nei mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų, kuriuose nemaži laimėjimai prognozuojami kraštutinės dešinės antiimigrantiškoms politinėms jėgoms.
Tarp laišką pasirašiusiųjų – Italija ir Graikija, kurias pirmiausia pasiekia gausybė migrantų, įveikusių pavojingą kelionę Viduržemio jūra. Daugelis šių žmonių į ES bėga nuo skurdo, karo ar persekiojimo savo šalyse, sako Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).
Šalys siekia, kad ES dar sugriežtintų savo neseniai priimtą paktą dėl migrantų ir prieglobsčio.
Be kita ko, jame numatytas spartesnis be dokumentų atvykstančių žmonių tikrinimas, naujų pasienio sulaikymo centrų steigimas ir greitesnė asmenų, kurių prašymai dėl prieglobsčio buvo atmesti, deportacija. Teisės aktų rinkinys turi įsigalioti 2026 metais.
Laiške Bendrijos narės siūlo įvesti „mechanizmus, kuriais būtų siekiama aptikti, sulaikyti arba nelaimės atveju išgelbėti migrantus atviroje jūroje ir nugabenti juos į iš anksto nustatytą saugią vietą ES nepriklausančioje šalyje partnerėje, kur šiems migrantams būtų galima rasti ilgalaikius sprendimus“.
Šalys sako, kad turėtų atsirasti paprastesnė tvarka, kaip išsiųsti prieglobsčio prašytojus į trečiąsias šalis, kol vertinami jų prašymai.
Laiške minimas prieštaringai vertinamo Italijos ir Albanijos susitarimo pavyzdys. Pagal jį Roma į stovyklas ES nepriklausančioje Balkanų šalyje gali paraiškų nagrinėjimo laikotarpiui išsiųsti tūkstančius prieglobsčio prašytojų, išgelbėtų Italijos vandenyse.
EK sakė išnagrinėsianti laišką. Visgi EK atstovė Anitta Hipper (Anita Hiper) nurodė, kad „visas mūsų darbas ir dėmesys dabar nukreiptas į [migracijos pakto] įgyvendinimą“.
„Saugios trečiosios šalys“
Anot laišką pasirašiusių valstybių, ES turėtų persvarstyti, kas laikytina „saugiomis trečiosiomis šalimis“.
ES teisė numato, kad asmenys, atvykę į bloką be dokumentų, gali būti išsiųsti į trečiąją šalį, jei ji laikoma saugia, o pareiškėjas turi pakankamai stiprų ryšį su ta valstybe.
Pagal šią tvarką negali veikti tokios schemos kaip ES jau palikusioje Jungtinėje Karalystėje. Ši šalis neseniai priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą, leidžiantį visus nelegalius migrantus išsiųsti į Ruandą.
Teisių grupės sako, kad šioje Afrikos šalyje, kurią geležiniu kumščiu nuo 1994-ųjų genocido valdo prezidentas Paulis Kagame (Polis Kagamė), ribojama žodžio laisvė ir opozicija.
Laišką EK nusiuntusios šalys nori, kad ES pasirašytų susitarimus su trečiosiomis šalimis, įsikūrusiomis palei pagrindinius migracijos maršrutus. Kaip pavyzdį jos pateikia 2016 metų sutartį su Turkija, pagal kurią ji priima nuo karo bėgančius Sirijos piliečius.
Anot jų, blokas turėtų „sutelkti dėmesį ne į neteisėtos migracijos valdymą Europoje, o į paramą pabėgėliams ir juos priimančioms bendruomenėms jų kilmės regionuose“.
Migracijos politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Camille Le Coz (Kamil Le Kos) sakė: „Teisiniu požiūriu šie modeliai kelia daug klausimų ir yra labai brangūs išteklių mobilizavimo ir operatyvinio lygmens požiūriu.“
Ji pažymėjo, kad pagal susitarimą su Italija Albanijoje įsteigtų migrantų priėmimo centrų atidarymą teko atidėti.
Analitinio centro atstovės teigimu, kadangi birželio 6–9 dienomis vyks EP rinkimai, 15 šalių pateiktus pasiūlymus teks apsvarstyti jau naujos sudėties EK.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad laiško nepasirašė ES sunkiasvorės Prancūzija, Vokietija ir Ispanija.
„Kai kurioms šalims narėms prioritetas iš tiesų yra pakto įgyvendinimas, o tai jau savaime yra didžiulė užduotis“, – sakė C. Le Coz.
Laišką be minėtų Lietuvos, Italijos ir Graikijos pasirašė Austrija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Rumunija ir Suomija.
Pažymima, kad tarp pasirašiusiųjų nėra Vengrijos. Jos premjeras Viktoras Orbanas priešinosi ES planams dėl migrantų naštos, tenkančios valstybėms, tampančioms pirmąja atvykėlių į ES stotele, padalijimo. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti finansiškai ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja apgręžimo politiką, teigdamos, kad Lietuvos įteisintas migrantų atstūmimas įvestos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu pažeidžia tarptautinę teisę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlanduose kelią skinasi iniciatyva uždrausti jogą su šunyčiais
Vienas Nyderlandų ministras penktadienį pareiškė, kad svarsto galimybę uždrausti jogą su šunyčiais, nes, pasak jo, gyvūnai per tokius užsiėmimus kenčia. ...
-
Madridas sako atmetantis Izraelio apribojimus Ispanijos konsulatui Jeruzalėje2
Ispanija atmeta apribojimus, kuriuos Izraelis planuoja įvesti jos konsulato Jeruzalėje veiklai, penktadienį pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas). ...
-
Žiniasklaida: Prancūzijoje sulaikytas teroro išpuolį per olimpines žaidynes planavęs čečėnas1
Prancūzijos pareigūnai sulaikė 18-metį čečėną, kuris ketino įvykdyti teroro aktą per Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių futbolo turnyrą. ...
-
V. Zelenskis pakvietė Švedijos karalių apsilankyti Ukrainoje5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per audienciją pas Švedijos karalių Karolį XVI Gustavą padėkojo už visapusišką paramą Ukrainai ir tvirtą solidarumą su ukrainiečiais prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai. ...
-
J. Bidenas teigia, kad Izraelis siūlo naują išsamų paliaubų susitarimą2
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė, kad Izraelis pasiūlė veiksmų planą dėl visapusiškų paliaubų įgyvendinimo Gazos Ruože vykstančiame kare prieš „Hamas“, kuris apima karių išvedimą i...
-
P. Korėja: iš Šiaurės Korėjos gali atskristi daugiau balionų su šiukšlėmis1
Iš Šiaurės Korėjos į Pietų Korėją nuo šeštadienio laukiama daugiau šiukšlių pripildytų balionų, pranešė Seulo kariškiai. ...
-
J. Bidenas: D. Trumpas kelia grėsmę demokratijai, kėsinasi į JAV teismų sistemą2
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) puola JAV teismų sistemą ir kelia grėsmę demokratijai, penktadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), praėjus dienai po to, kai jo respublikonų varžovas rinkimuose buvo nuteistas baudžiama...
-
A. Blinkenas: nepaisant pastangų teikti pagalbą, padėtis Gazos Ruože yra sunki
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) penktadienį pripažino, kad, Izraeliui veržiantis vis giliau į Gazos Ruožą, humanitarinė padėtis šioje palestiniečių teritorijoje yra sunki, nepaisant JAV pastangų teikti daugiau ...
-
Ministras: Turkija nenori, kad NATO dalyvautų Ukrainoje vykstančiame kare
Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors pritaria, kad karinė pagalba Kyjivui būtų tęsiama. ...
-
Po apkaltinamojo nuosprendžio Vengrijos premjeras V. Orbanas paragino D. Trumpą tęsti kovą
Paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Vengrijos dešiniųjų pažiūrų populistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas jį gyrė ir ragino „tęsti kovą“. ...