Po kelių dienų, kai pradėjo antrąją kadenciją, D. Trumpas paragino Kiniją irgi prisidėti prie Rusijos ir JAV, dviejų didžiausių pasaulyje branduolinių valstybių, derybų dėl branduolinio nusiginklavimo, o Kremlius iškart patvirtino esąs suinteresuotas „kuo greičiau“ pradėti derybas, praėjusią savaitę pareiškė, kad reikia atsižvelgti ir į Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos branduolinių ginklų atsargas. Kinija leido suprasti, kad šiame etape derybomis nėra suinteresuota. Analitikai JAV ir Rusijos pareiškimus vadina tik poza.

Ypač Maskva, beveik trejus metus kariaujanti su Ukraina, nėra suinteresuota mažinti savo branduolinių kovinių galvučių arsenalo, teigia analitikai, įtariantys, kad V. Putinas bet kokias galimas būsimas derybas vertina kaip galimybę išsiveržti iš Vakarų izoliacijos ir netgi mėginti derėtis dėl Ukrainos likimo.

Po metų nustos galioti paskutinė dar likusi Rusijos ir JAV strateginė ginklų kontrolės sutartis.

V. Putino interesas – perskirstyti įtaką Europoje

„Sunku įsivaizduoti, kad Kinija, Rusija ar JAV gera valia imtųsi šiuo metu reikalaujamų sudėtingų derybų“, – sakė Amerikos mokslininkų federacijos branduolinės programos ekspertas Adamas Mountas.

Pasak jo, D. Trumpas save laiko įgudusiu sandorių sudarytoju, bet istorija rodo, kad jis stokoja kantrybės, įgūdžių ir patikimumo, be to, dauguma žmonių D. Trumpo administracijoje yra „ginklų kontrolės skeptikai“.

Pažodžiui vertinti negalima ir Maskvos pareiškimų, įsitikinęs Kanados Karalienės universiteto Tarptautinės ir gynybos politikos centro bendradarbis Maximas Starchakas.

„Rusija nesuinteresuota ginklų kontrole, ji suinteresuota perskirstyti įtaką Europoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad „vadinamosios derybos dėl ginklų kontrolės Maskvai yra būdas siekti platesnių derybų Europos saugumo klausimais“. V. Putinui svarbu parodyti, kad jis nėra prieš derybas, o galiausiai paskelbti, kad jas sužlugdė JAV, sakė jis.

Prancūzijos Strategijos ir gynybos tyrimų instituto direktorius Olivier Zajecas mano, kad Rusijai būtų naudinga derėtis dėl naujos sutarties. „Branduolinė galia yra vienintelis dalykas, suteikiantis rusams galimybę lygiavertiškai kalbėtis su amerikiečiais pasaulio reikalais“, – sakė jis.

Jei Rusijos ir JAV sutartis dėl ginklų kontrolės nebus pakeista, Maskva ir Vašingtonas pirmą kartą nuo 1972 m. neturės dvišalio branduolinių ginklų kontrolės susitarimo, pridūrė O. Zajecas.

Rusijos ir JAV strateginė ginklų kontrolės sutartis „New START“ nustos galioti 2026 m. vasarį. Sutartis apribojo buvusių šaltojo karo varžovių dislokuotų branduolinių galvučių skaičių iki 1550. Maskva pareiškė sustabdanti savo dalyvavimą „New START“ 2023 m., praėjus metams po V. Putino įsiveržimo į Ukrainą, tai padidino baimę, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, nors ir laikosi sutarties nustatytų ribų.

2019 m. abi valstybės pasitraukė iš svarbios 1987 m. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, sudarytos JAV prezidento Ronaldo Reagano ir Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo. Ši sutartis ribojo vidutinio nuotolio raketų, tiek įprastinių, tiek branduolinių, naudojimą.

Kinija laimi iš skaidrumo trūkumo

Vašingtonas ėmėsi brangiai kainuojančio savo branduolinės oro, sausumos ir jūrų triados modernizavimo, manydamas, kad iki 2035 m. Kinijos branduolinės atsargos padidės iki maždaug 1500 kovinių galvučių.

Pirmadienį D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą pradėti kurti Jungtinėms Valstijoms oro gynybos sistemą „Iron Dome“.

Kinija, turinti nueiti dar ilgą kelią, kad pasiektų branduolinį paritetą su Rusija ir JAV, nuolat atmeta Vašingtono kvietimus įsitraukti į JAV ir Rusijos branduolines derybas. Antradienį Kinija paragino Vašingtoną ir Maskvą „toliau mažinti“ savo branduolinį arsenalą – tai Pekino dalyvavimo derybose išankstinė sąlyga.

Kinija nėra suinteresuota dalyvauti derybose dėl branduolinių ginklų kontrolės. „Jei sutiktų, nors ir turėdama kiekybiškai mažesnį arsenalą, ji prarastų pranašumą, kurį jai teikia skaidrumo trūkumas apie šį arsenalą“, – sakė O. Zajecas.