A. Duda, remiamas valdančiosios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), per pirmąjį turą pasirodė geriausiai iš 11 kandidatų ir tikriausiai surinko apie 42,9 proc. balsų, rodo sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ paskelbta vėlyvoji balsavusių rinkėjų apklausas.

Jo pagrindinis varžovas Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis), žadantis išspręsti nesutarimus su Europos Sąjunga, liko antras, surinkęs apie 30,4 proc. balsų, bet iki liepos 12-ąją vyksiančio antrojo turo dar gali sulaukti kitų opozicijos kandidatų palaikymo.

„Būsiu permainų kandidatas!“ – rinkimų naktį pareiškė R. Trzaskowskis, kalbėdamas pertvarkytoje buvusioje Varšuvos elektrinėje.

48 metų R. Trzaskowskis, remiamas partijos „Pilietinė platforma“ (PO), ragino jį palaikyti rinkėjus, „norinčius atviros Lenkijos, o ne Lenkijos, visuomet ieškančios priešų“.

Rinkimai turėjo vykti gegužę, bet juos teko atidėti dėl koronaviruso pandemijos.

Vis dėlto rinkėjai buvo labai aktyvūs ir laukė eilėse prie balsaviečių, laikydamiesi socialinio atstumo taisyklių, užsidėję kaukes arba apsauginius skydelius.

„Ipsos“ apklausa rodo, kad balsavo apie 62,9 proc. registruotų rinkėjų.

Lemiamas metas

A. Duda laikomas svarbiu JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininku ir keliomis dienomis anksčiau sulaukė jo palaikymo, apsilankęs Vašingtone ir tapęs pirmuoju užsienio lyderiu, pabuvojusiu Baltuosiuose rūmuose nuo pandemijos pradžios.

Tačiau Briuselyje buvo reiškiami nuogąstavimai dėl A. Dudos pritarimo kontroversiškai Lenkijos teismų reformai, anot kritikų, keliančiai pavojų demokratijai.

Ekspertai nesutaria, kas laimės ateinantį mėnesį vyksiantį rinkimų antrąjį turą.

Lenkijos pietiniame Kelcų mieste veikiančio Jano Kochanowskio (Jano Kochanovskio) universiteto politologijos profesorius Kazimierzas Kikas (Kazimežas Kikas) sakė manąs, kad A. Duda turi „daugiau potencialo“ negu R. Trzaskowskis mobilizuoti rinkėjus, nebalsavusius praeitą sekmadienį.

Tačiau Varšuvoje veikiančio universiteto „Collegium Civitas“ vadovas Stanislawas Mocekas (Stanislavas Mocekas) prognozavo, kad R. Trzaskowskis turi „gerą šansą“ laimėti antrąjį turą.

S. Mocekas taip pat perspėjo dėl galimos „brutalios kampanijos“, jeigu A. Duda mėgins įtikti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjams, kurių kandidatas, regis, irgi neblogai pasirodė per sekmadienio balsavimą.

„Dabar – lemiamas metas. Daug kas priklausys nuo šio sprendimo“, – sakė kovos su Lenkijos komunistiniu režimu ikona Lechas Walesa (Lechas Valensa), atidavęs balsą šiauriniame Gdansko uostamiestyje.

L. Walesa, 1990 metais tapęs pirmuoju demokratiškai išrinktu Lenkijos prezidentu, įnirtingai kritikuodavo dabartinę PiS vyriausybę.

„Už demokratiją“

Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas dėl demokratijos silpninimo ir kasdieniškų ekonominių rūpesčių, Lenkijai iškilus pirmosios recesijos grėsmei nuo komunistinio režimo žlugimo.

„Aišku, balsavau už Trzaskowskį. Kodėl? Už demokratiją, teismus ir pagarbą mažumoms“, – sakė 66 metų Joanna Ugniewska (Joana Ugnevska), atidavusi savo balsą vienoje mokykloje įsikūrusioje rinkimų apylinkėje Varšuvos centre.

Tačiau pietiniame Tarnuvo mieste, PiS tvirtovėje, rinkėjas Andrzejus Guzikas (Andžejus Guzikas) sakė balsuosiantis už A. Duda dėl jo nuoseklaus vadovavimo.

„Asmeniškai prezidentu matau tik Dudą“, – pabrėžė 52 metų A. Guzikas, dirbantis valstybinėje dujų bendrovėje PGNIG.

Pastaraisiais metais Lenkijos vyriausybė įvedė populiarias socialinių išmokų programas. R. Trzaskowskis pažadėjo jas išlaikyti, jeigu laimėtų rinkimus.

„LGBT ideologija“

A. Dudos pergalė įtvirtintų PiS valdžią mažiausiai iki kitų įprastų parlamento rinkimų 2023 metais.

Tačiau jo pralaimėjimas galėtų susilpninti valdančiųjų įtaka ir išprovokuoti pirmalaikius rinkimus.

Per kampaniją A. Duda pakurstė kontroversiją, ėmęsis antrinti PiS retorikai, nukreiptai prieš LGBT+ bendruomenės teises ir vakarietiškas vertybes.

Anot prezidento, „LGBT ideologija“ prilygsta naujo pavidalo komunizmui.

R. Trzaskowski savo ruožtu palaiko gėjų teises ir sako esąs atviras tos pačios lyties asmenų civilinės partnerystės idėjai.

Liberalų kandidatas, kurio kampanijos šūkis – „Gana reiškia gana“, žadėjo kurti kitokią Lenkiją.

Vis dėlto kritikai sako, kad jo partija yra silpna ir neveiksni, o jo darbas mero poste nėra vertinamas itin palankiai.