Praėjo lygiai 27 metai po pasaulį drebėti privertusios branduolinio reaktoriaus avarijos Ukrainos Černobylio AE. Vienas pirmųjų, kuriam buvo leista įamžinti kraupius vaizdus, buvo „Raudonosios žvaigždės“ fotografas, atsargos pulkininkas Vitalijus Ankovas.

Vyras sutiko fotografuoti reaktorių iš skrendančio sraigtasparnio. Gavęs užduotį jis svarstęs, ir galiausiai sutikęs. Esą dėl to, kad jau turėjo du sūnus. Jaunam vyrui tai buvo iššūkis, tačiau noras pabūti „karštajame taške“ nuteikė entuziastingai.

„Buvo baisu, bet kartu ir įdomu. Darbas atsakingas, ir tai turėjo būti sensacija. Pats tai pamačiau vienas pirmųjų. Tada spaudoje teikta labai nedaug duomenų, tik tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, likviduojami padariniai. Viskas atrodė labai tolima“, - „RIA Novosti“ pasakojo V. Antonovas.

Sraigtasparnis buvo atsiųstas iš Maskvos, ir keleivius darbui į orą pakėlė iš už 12 kilometrų nuo elektrinės.

„Skraidino į tą vietą, apie kurią rašė spauda, bet tai tuomet mačiau ne laikraščio puslapyje, o tiesiai prieš savo akis“, - pasakojo karo fotokorespondentas.

Vyrui radioaktyvioje zonoje teko praleisti 6 dienas. Tuomet jis pabuvojęs daug kur. Vadinamojoje 30 km zonoje aplink elektrinę jis įamžinęs daugybę žmonių, taip pat darbus atlikusius likvidatorius.

„Mačiau paprastus žmones, močiutes. Jie nesuprato, kas vyksta, ir kodėl jie negali čia pasilikt, kodėl turi palikti daiktus nežinodami, kada čia galės sugrįžti. Mačiau ir patį nukenksminimo mišinį. Fotografavau viską, kas pasitaikė aplinkui“, - pasakojo atsargos pulkininkas.

Pirmieji įspūdžiai iš ten – pavasaris, visur aplink žalia, saulėta... Ir staiga – lyg scenos lyg iš fantastinio filmo – balti chalatai, likvidatoriai, dozimetrai, pustuščiai pastatai.

Esą po šių nuotraukų pasirodymo spaudoje netilo nei redakcijos, nei jo asmeninis telefonas. Skambino šalies ir užsienio žurnalistai, redaktoriai, prašė kadrų. Nuotraukos buvo paskelbtos visur, o „Times“ joms skyrė net visą atvartą.

„Ne kartą skaitydavau apie tai, kad veteranai nemėgsta prisiminti karo įvykių, kuriuose dalyvavo. Dabar juos suprantu. Maloniais prisiminimais darbo Černobylio nepavadinsi. Kaip jaunas žmogus, kupinas drąsos, ten bandžiau negalvoti apie nieką kitą. Geriau tų dienų neprisiminti, o tiesiog apie tai pamiršti“, - teigė V. Ankovas.

Žmonai jis nesakęs kur važiuoja. Teprasitarė, kad turi redakcijos paskirtą užduotį Kijeve. Žinoma viską esą papasakojo jau grįžęs namo. Ten jis vyko traukiniu ir visą laiką praleido praėjime, baimindamasis būti su kitais ir jiems perduoti radioaktyviąsias dulkes. Parvažiavęs vyras išmetė visus drabužius. Pasiliko tik fotoaparatą.

Pačiam fotografui iš tuomet darytų nuotraukų brangios visos. Komentuodamas vieną jų, kurioje įamžintos merginos, jis paatviravo: „Daugelis jų buvo dar nesusituokusios, negimdžiusios. Man jų gaila ... Jos šypsojosi... Koks jų likimas?“