Išvykstančiųjų iš Vilniaus oro uosto nuotaika pakili. Tiesa, ne vis tokios pačios nuotaikos grįžta namo.

„Nesklandumai prasidėjo, kai pradėjo atidėti vienai valandai, paskui dviem. Vėliau pasakė, kad gedimas. Keliavome su „airBaltic“, – kelionės patirtimi dalijosi Helsinkio oro uoste įstrigęs Maksimas Sačkovas.

Europoje vienas po kito atšaukiami arba atidedami skrydžiai. Perkelti gali būti ne tiesiai į Lietuvą, o į artimiausią kaimyninę šalį. „Bloomberg“ skelbia, kad Europoje dėl sumaišties oro uostose prarasto bagažo skaičiai išaugo trečdaliu. Lietuvos draudikai skaičiuoja, kad vien šiemet lietuviai prarado dvigubai daugiau bagažo nei pernai. Kelionėje patiriamų žalų skaičius išaugo keturis kartus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jei įmanoma, keliaukite be registruoto bagažo, venkite jungiamųjų skrydžių, o jeigu reikia – pasilikite daug laiko tarp skrydžių“, – patarimais dalijosi aviacijos apžvalgininkas Martynas Jaugelavičius.

Dėl nesklandumų kalti ne tik priešpandeminį lygį pasiekę keliautojų srautai, bet ir uždaryta Ukrainos ir Baltarusijos oro erdvė, per kurią lėktuvai skrisdavo į Graikiją, taip pat nesibaigiantys darbuotojų streikai.

Jei įmanoma, keliaukite be registruoto bagažo, venkite jungiamųjų skrydžių, o jeigu reikia – pasilikite daug laiko tarp skrydžių.

„Tai buvo didžiausia aviacijos istorijoje krizė ir tuo metu aviacijos žaidėjams reikėjo priimti sunkius sprendimus atleisti daug darbuotojų. Ir dabar įdarbinimas tik vos vejasi paklausą“, – apie viena iš priežasčių kalbėjo M.Jaugelavičius.

Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS pranešė, kad su darbuotojais susitarė ir užbaigė dvi savaites trukusį streiką, kuris per dieną kompanijai atsiėjo nuo 9 iki 12 mln. dolerių. Tačiau kol kas tai tik vienas atvejis, prognozuojama, kad situacija oro uostose nepasikeis dar mažiausiai iki rudens.

„Krizė išsisems vėlyvą rudenį arba žiema, kai bus pasamdytas atitinkamas skaičius darbuotojų, jie pereis visus mokymus, gaus oro uostų leidimus. Tai užtrunka“, – pažymėjo M.Jaugelavičius.

Blogiausia situacija Londono, Amsterdamo, Frankfurto oro uostose, kur tranzitinių skrydžių daugiausia. Lietuvos oro uostai dėl suirutės Europoje didelių problemų nepatyrė.

„Matome, kad yra atšauktų skrydžių, bet tai labiau pavieniai skrydžiai, galbūt jie labiau matomi, nes keleiviams tikrai kyla problemų dėl atidėto skrydžio, sugadintų atostogų ir t.t.“, – pastebėjo Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Anot draudikų, pastaruoju metu itin padaugėjo skambinančių pasikonsultuoti, ką jiems daryti dėl jau patirtų nuostolių. Dalis apsidrausti kelionei susirūpina per vėlai.

„Negali įsigyti bet kada, yra tam tikri laikotarpiai – keturiolikos dienų, kitur ir ilgiau, kada turi įsigyti prieš artėjant kelionei“, – akcentavo „Lietuvos draudimo“ Standartizuotos rizikos skyriaus vadovas.

Jei skrydžiai vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra neplanuotai atšaukiami, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacija, kuria pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 eurų.

„Ir piniginės kompensacijos, ir rūpyba keleiviu oro uoste, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų suteikimas ir t.t.“, – vardijo T.Vasiliauskas.

Tačiau kelionių draudimas patirtų nuostolių dėl darbuotojų streiko nekompensuoja. Streiko atveju iš oro linijų kompensacijų taip pat ne visada įmanoma sulaukti. Tiesa, skrydžiai stringa ne tik dėl streikų, bet ir dėl orlaivių dalių tiekimo sutrikimų. Pvz., „airBaltic“ praneša, kad būtent dėl šios priežasties šiuo metu yra priversta nuomotis lėktuvus iš kitų vežėjų.